Nors jau kurį laiką L. Truikio ir M. Rakauskaitės namai-muziejus dėl remonto darbų yra užvėręs savo duris lankytojams, tačiau prieš metus virtualiai atidarė Marijonos Rakauskaitės spintą ir dalijasi joje išlikusių daiktų nuotraukomis bei istorijomis. Per tą laiką spėjo aprodyti daugumą drabužių bei aksesuarų, kartu su ja įamžintų senose fotografijose, menančių solistės asmeninį gyvenimą.
Šį „Muziejaus trečiadienį“ Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus L. Truikio rinkinio saugotoja Rasa Bieliūnaitė kviečia susipažinti su objektais, pasakojančiais apie Marijonos solinę karjerą Lietuvos operos teatre, besikuriančiame tarpukario Kaune.
Marijona debiutavo atlikdama pagrindinį vaidmenį Dž. Bizet operoje „Karmen“. 1923 m. į operos sceną ji išėjo basa, raudonai lakuotais rankų ir kojų nagais ir iš Ispanijos atsisiųsta ryškiaspalve suknele. Ši suknelė išliko ne tik Marijonos spintoje, žiūrovų atsiminimuose, nuotraukose, bet ir spalvingame Vlado Didžioko tapytame portrete. Portretą matote solistės darbo teatre dešimtmečio minėjimo nuotraukoje. Beje, kojų nagus Marijona lakuodavo ir kasdien, ir net pokario metais Lietuvoje tai buvo didelė retenybė. Vyresnio amžiaus damos prisimena, kaip, būdamos mažos mergaitės, bėgdavo į Laisvės alėją pasižiūrėti „tų lakuotų nagučių“.
Dešinėje priekyje atremtas įrėmintas L. Truikio scenografijos eskizas L. Delibes operai „Lakmė“. Gale iškeltas V. Didžioko tapytas paveikslas. Fotografuota Valstybės operos teatre Kaune, 1934 m. kovo 12 d. Fotografas Mejeris Smečechauskas
Marijona išsaugojo ir dar vieną Karmen suknelę – rožinę, puoštą spalvotais perlamutriniais žvyneliais. Pirmą kartą bandant ją restauruoti, pamerkus į vandenį žvyneliai ėmė tirpti, nes buvo pagaminti iš želatinos. Šiam vaidmeniui buvo naudojama ir pieno baltumo skara su ilgais šilko kutais bei popierinių rožinių gėlyčių eile.
M. Rakauskaitė G. Bizet operos „Karmen“ pagrindiniame vaidmenyje
Karmen vaidmens suknelė atsisiųsta iš Ispanijos. Fotografė J. Mocevičiūtė
M. Rakauskaitė G. Bizet operos „Karmen“ pagrindiniame vaidmenyje
Karmen vaidmens suknelė puošta želatininiais žvyneliais. Fotografė J. Mocevičiūtė
Solistė sukūrė daugiau nei 10 operos vaidmenų. Apie juos mums pasakoja nuotraukos ir jose matomi papuošalai, drabužiai, skrybėlės, bateliai, net perukai. Tarp jų auksaspalviai ažūriniai Kurtizanės sandalai su spalvoto stiklo akutėmis, masyvus R. Vagnerio Veneros perlų imitacijos vėrinys ir auskarai, kuklus akutėmis dekoruotas kaklo pakabukas iš juodų detalių ir prie jo pritaikyti auskarai.
Mėgstamiausias Marijonos vaidmuo buvo Dž. Pučinio operoje „Toska“. Nedidelė ažūrinė šviesaus metalo siūlo ir skaidraus stiklo akučių apyrankė, kuri puošė jos riešą šios ir dar keleto kitų operų metu, visai suirusi. Dauguma papuošalų bei batelių buvo naudojami atliekant ne vieną vaidmenį. Jais puošėsi ir kasdienėmis progomis.
Savo kūną solistė laikė darbo įrankiu, todėl jį labai gerbė ir juo rūpinosi. Tai mena daugybė kosmetikos buteliukų: skirtingiems vaidmenims naudotų įvairių atspalvių pudrų, dažų, dėžučių su nagų lako milteliais. Išliko ne viena pora skirtingų spalvų dirbtinių blakstienų.
Apyrankė iš stiklo akučių ir metalinio siūlo. Fotografė J. Mocevičiūtė
M. Rakauskaitė Lizos vaidmenyje P. Čaikovskio operoje „Pikų dama“
Kaklo papuošalas ir auskarai. Stiklas, metalas, akmuo, plastikas. Fotografė J. Mocevičiūtė
M. Rakauskaitė Veneros vaidmenyje R. Vagner operoje „Tanhoizeris“
Dirbtinės blakstienos. Fotografė J. Mocevičiūtė
Sandalai. Stiklas, plastikas, metalas. Fotografė J. Mocevičiūtė
Nagų lako miltelių dėžutės. Fotografė J. Mocevičiūtė
Ši ryški ir drąsi asmenybė nuspalvino ne tik tarpukario Lietuvos operos sceną, bet ir pokario gatves. Vis dėlto ją ir jos gyvenimo draugą L. Truikį menantys žmonės pabrėžia, kad labiausiai jie atkreipdavo dėmesį ne savo išskirtine išvaizda, bet vidine elegancija ir pagarbiu elgesiu.
Daugiau istorijų galite rasti: www.facebook.com/Truikionamai
