Kauno paveikslų galerijoje liepos 13 d., ketvirtadienį, 17.00 val. atidaroma paroda „Antanas Ingelevičius: kūrėjas ir miestas“. Ši paroda – tai muziejinis tyrimas, vaizduotės pratimas, atviras klausimynas. Kokia iš tiesų buvo kūrėjo, fotografo Antano Ingelevičiaus (1892–1947?) asmenybė? Kodėl jis pasirinko fotografuoti XX a. 3–4 dešimtmečių Kauną kitaip nei kiti to laiko fotografai? Kodėl A. Ingelevičius taip ir nepakliuvo į Lietuvos fotografijos istoriją? Kaip jo darbai 1948 m. atsirado Vilniaus etnografinio muziejaus (dabar Lietuvos nacionalinis muziejus) saugyklose?
Parodoje Antano Ingelevičiaus asmenybė ir gyvenimas tarsi dėlionė konstruojami iš paskirų fragmentų: istorinių kontekstų, archyvinių dokumentų, laiškų, prisiminimų ir kitų tekstų. Svarbiausiu dokumentu šiame tyrime tampa pačios fotografijos. Žiūrėdami į jas galime įsivaizduoti Antaną ir pabandyti suprasti žvilgsnį, kuriuo jis unikaliai matė ką tik laikinąja sostine tapusį ir iš naujo besikuriantį Kauną.
Gausus fotografinis archyvas tampa ne tik kūrėjo, bet ir miesto dienoraščiu. Parodoje iš fotografijų brėžiamas dar nematyto, kaip ir Antanas nepažįstamo, nefasadinio Kauno vizualinis žemėlapis. Šis žemėlapis gyvas – jį sudaro ne tik gatvės, pastatai, upės, kalvos, bet ir žmonės. Fotografijos saugo šių „miesto kūrėjų“ buitį, kasdienes nuotaikas, vietos atmintį.
A. Ingelevičius savitu stiliumi įamžino šalia esančius žmones, save, miesto peizažą, tačiau šį kūrėją galime pažinti ir kaip konkretaus objekto-kūrinio fotografą. 1924–1929 m. A. Ingelevičius pradėjo dirbo samdomu fotografu M. K. Čiurlionio galerijoje Kaune. Buvo ypač vertinamas už profesionalumą, nes būtent jam buvo patikėta fotografuoti M. K. Čiurlionio kūrybą. Tai įrodo 1927 m. numeruotų 50 egzempliorių tiražu galerijos išleistas albumas Dvylika M. K. Čiurlionio paveikslų „Zodijako ženklai“ su A. Ingelevičiaus darytomis M. K. Čiurlionio darbų fotografijomis.
2022 m. Kaunui švenčiant Europos kultūros sostinės metus, paroda „Antanas Ingelevičius: kūrėjas ir miestas“ tapo kultūros sostinės programos dalimi. Lietuvos nacionalinis muziejus A. Ingelevičiaus kūrybą dedikavo kaip šventinių metų dovaną Kaunui. Po metų ši ypatinga dovana atkeliauja ir į A. Ingelevičiaus kūrybos miestą.
Antanas Ingelevičius, recenzuodamas 1936 m. vykusią trečiąją Lietuvos fotomėgėjų sąjungos parodą, visus fotografus ragino „išmokti žiūrėti“. Išmokti žiūrėti siūlo ir ši paroda – į istorijos paraštes, pamirštas muziejų kolekcijas, į savo miestą ir nepažintus jo kūrėjus. Taigi, kviečiame moderniu Ingelevičiaus žvilgsniu pasivaikščioti po Kauną prieš 100 metų, o šios kelionės metu diskutuoti ir šiandien aktualiais klausimais apie kūrėjo ir miesto santykį: kaip menininkas kuria miestą ir kaip miestas kuria menininką?
Kuratoriai:
Vitalija Jočytė
Agnė Taliūtė
Gytis Grižas
Vaida Sirvydaitė
Rugsėjo mėnesį Kauno kultūros bendruomenę ir miesto svečius pasitiks parodą papildantis viešų paskaitų ciklas:
2023 m. rugsėjo 6 d.
Antanas Ingelevičius (1892 – 1944 m.) Kauno fotografas kurio nežinome – muziejaus fondų detektyvas
(Lietuvos nacionalinis muziejus, parodos kuratorius Gytis Grižas)
2023 m. rugsėjo 20 d.
XX a. 3-iasis dešimtmetis Kauno miestovaizdyje ir pastatuose
(architektūrologas dr. Paulius Tautvydas Laurinaitis)
2023 m. rugsėjo 28 d.
Fotografas kaip modernaus miesto klajoklis
(meno kritikas ir parodų kuratorius dr. Tomas Pabedinskas)
2023 m. spalio 5 d.
„Vilkolakis“ –- kūrybingi menininkų žaidimai dar tik pradedančiame modernėti Kaune
(teatro režisierius ir pedagogas prof. Gytis Padegimas)
2023 m. spalio 12 d.
Tarpukario Kauno bohema Antano Ingelevičiaus fotografijose
(Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros istorikė Justina Minelgaitė-Plentienė)
2023 m. spalio 19 d.
Miesto fotografinių tyrinėjimų apžvalga ir asmeninė patirtis
(fotografas doc. Gintaras Česonis)
Paroda veiks: 2023 07 13 – 2023 10 22
Informacinis partneris – LRT Plius
Parodos partneriai:
Kauno regioninis valstybės archyvas
Lietuvos valstybės istorijos archyvas
Lietuvos ypatingasis archyvas
Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus
Šiaulių „Aušros“ muziejus
Organizatoriai:
Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus
Lietuvos nacionalinis muziejus
