Kaunas jau keletą metų siekia, kad miesto tarpukario modernizmo architektūra atsidurtų prestižiniame UNESCO sąraše. Dar 2020 metais į Paryžių, Pasaulio paveldo centro ekspertų vertinimui, iškeliavo nominacinė paraiška „Kauno modernizmas: Optimizmo architektūra, 1919–1939 m.“. Čia aprašytas Kauno „aukso amžius“ žavi atvykstančius užsieniečius, tačiau vietiniams gyventojams vis dar prasprūsta pro akis.
„Kurdami naują augančio miesto istoriją – negalime pamiršti senosios. Mūsų miestas yra išskirtinis ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, todėl jis sulaukia pelnytų tarptautinių įvertinimų – Kaunui jau suteiktas Europos paveldo ženklas, pelnytas UNESCO dizaino miesto statusas, o dabar su Kauno modernizmu esame UNESCO laukiamajame.
Nominacinė paraiška „Kauno modernizmas: Optimizmo architektūra, 1919-1939“ – svarus prie jos dirbusių ekspertų pasiekimas, bet dar svarbiau, kad kiekvienas kaunietis vaikštinėdamas po Kauną jaustų pasididžiavimą. Kaip Barselona didžiuojasi Antonio Gaudi kūriniais ar Tel Avivas turėdamas geriausiai pasaulyje išsilaikiusią Bauhaus stiliaus Baltojo miesto architektūrą, taip kiekvienas iš mūsų turime vertinti Kauną garsinantį paveldą“, – kalbėjo Kauno vicemeras Mantas Jurgutis.
modernistiniai pastatai darniai įsiliejo ir papildė miesto kraštovaizdį.
Jeigu pandemija nepakoreguos datų, jau 2022 m. vasarą Pasaulio paveldo komiteto sesijos metu bus priimamas sprendimas dėl statuso suteikimo. UNESCO ekspertams įtraukus Kauno modernizmą į Pasaulio paveldo sąrašą, miestas taptų penktąja šalies vertybe, pripažinta kaip visai žmonijai reikšminga ir turinčia išskirtines vertes dabarties ir ateities kartoms.
Šiuo metu Lietuvoje tik keturios vietovės sulaukusios tokio pripažinimo: Vilniaus istorinis centras, Kuršių nerija, Kernavės archeologinė vietovė bei Struvės geodezinis lankas.
Dalinamės 5 faktais apie unikalų Kauno modernizmą, kuriuos turėtų žinoti kiekvienas miestietis:
Kauno modernizmas – „laiko kapsulė“. UNESCO paveldo centrui pateiktoje 400 puslapių paraiškoje nugulė pasakojimas apie Žaliakalnį ir Naujamiestį. Iš 6 tūkstančių Kaune išlikusių 1919–1939 m. periodo pastatų net 1500 yra randami būtent šiuose dviejuose rajonuose. Pastatai labai mažai pakitę, išsaugoję autentišką išorę ir vidų, fasadų puošybos detales ir kartais – net savo pirminę funkciją.
Modernizmo sluoksniai – tarp dviejų pasaulinių karų susiformavusios Kauno modernizmo architektūros negalima įsprausti į vieną „dėžutę“. Tuometiniai architektai ne aklai sekė pasaulinėmis tendencijomis, o kūrė vietines skirtingų modernizmo stilių interpretacijas. Po visą miestą išsibarstė pastatai, kuriuose galima atpažinti Art Deco, neoklasicizmo, tradicionalizmo, funkcionalizmo ir kitas pasaulyje dominuojančias modernistinės architektūros įtakas.
Glaudus ryšys su aplinka – tarpukario periodo modernistiniai pastatai darniai įsiliejo ir papildė miesto kraštovaizdį. Valstybės institucijos, bankai, muziejai ir užsienio konsulatai kūrėsi Naujamiesčio kvartaluose, o Žaliakalnio šlaitais lipo nauji gyvenamieji rajonai. Legendinio Ąžuolyno pašonėje buvo įgyvendinta itin pažangi miesto-sodo idėja – naujųjų kauniečių gyvenimas kūrėsi gamtos apsuptyje.
Visa apimantis optimizmas – Kauno modernizmas dažnai vadinamas „Optimizmo architektūra“. Tai pasakojimas ne vien apie pastatus ir didžiulės imperijos pakraštyje esančio miesto virsmą į šiuolaikinę, vakarietišką Europos šalies sostinę. Čia sutilpo tikėjimas nepriklausoma ir žymiai šviesesne ateitimi, Nemuno terasos ir panoramos, miesto želdiniai ir gatvių tinklai, kultūriniai renginiai, nacionalinės šventės ir pastatų funkcijos ar ten gyvenę žymūs žmonės tapo neatskiriama Kauno identiteto dalimi.
Kaunas atstovautų Europai – Pasaulio paveldo sąrašą sudaro visai žmonijai reikšmingos ir išskirtinę visuotinę vertę turinčios kultūros ir gamtos paveldo vertybės. Jame šiuo metu yra 1121 vertybė, esanti net 167 valstybėse. Iš visų jų vos 46 reprezentuoja XX amžiaus modernųjį paveldą, dinamiška Europos miestų modernizacija tarpukario laikotarpiu iki šiol nėra atstovaujama ir tai realus šansas Kaunui.
