Rugpjūčio pabaigoje prasidėsianti 14-oji Kauno bienalė peržengia šalies ribas: jos tęsiniai nusidrieks iki Rygos ir Liublianos. Alicia Knock ir Inga Lāce bendrai kuruojama paroda „Long-distance Friendships“ („Artumo geografija“) veiks tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje, kur ją įgyvendina šiuolaikinio meno festivalis „Survival Kit 14“. Be to, puoselėjant augantį draugystės tinklą Kaunas ir Ryga šiais metais organizuoja bendradarbiavimą ir su Liublianos grafikos meno bienale, kurios meno vadovas – menininkas Ibrahimas Mahama. Parodos bus atidaromos rugpjūčio 25–rugsėjo 15 dienomis.
Žmonių pasakojimai didžiosios istorijos puslapiuose
Per dvi šalis nusidriekusią parodą „Long-distance Friendships“ šiemet kuruoja dvi tarptautiniu mastu atpažįstamos kuratorės. Alicia Knock yra Pompidou meno centro kuratorė. Inga Lāce – Niujorko MoMA iniciatyvos „C-MAP“ Vidurio ir Rytų Europos grupės narė. Nuo 2012 m. ji dirba kuratore Latvijos šiuolaikinio meno centre, taip pat kartu su menininke Daiga Grantina kuravo 2019 m. Latvijos paviljoną Venecijos bienalėje.
Kaip teigia kuratorės, parodą įkvėpė bendri tyrimai, draugystė ir keitimasis patirtimi. Renginių programoje – dekolonijinės perspektyvos ir estetika: į viską bus žvelgiama asmeninių mainų ir santykių, užsimezgusių tarptautinių tyrimų metu, prizmę. Bendradarbiavimas įtrauks į emancipacinių kovų, sujungusių Vidurio ir Rytų Europą, Centrinę Aziją ir kai kurias Afrikos šalis, istoriją.
„14-oji Kauno bienalė dėmesį sutelks į du kontekstus: posovietines valstybes ir pokolonijines Afrikos šalis. Tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo tolima geografine prasme, susieta bendra žmogiškąja patirtimi. Kauno bienalės kontekste svarbų vaidmenį vaidina Kauno istorija, iškyla pasakojimai apie skirtingus prekių ir išteklių mainus, socialinius suvaržymus bei įvairius asmenis, gyvenusius dvigubą gyvenimą“, – parodą pristato jos vadovė Neringa Kulik. Kauno bienalei tai pirmas kartas, kai bus dirbama su tokiu dideliu skaičiumi šiuolaikinių menininkų, turinčių glaudžių ryšių ir asmeninių istorijų, susijusių su Afrikos kontekstu.
Gilindamiesi į ikikolonijinius vaizdinius, pagonišką simboliką, abiejų regionų mitus ir motyvus, menininkai bandys pasiūlyti bendras kalbas ir kodus.
Iš pirmo žvilgsnio Rytų Europa ir Afrika plačiąja prasme nėra savaime suprantamas faktas, apie kurį susimąstome, kai grįžtame prie sovietmečio istorijos ir žvelgiame į šiandienos aktualijas. Tačiau šie santykiai, kuriuos lėmė sovietų siekis kurti ideologines sąjungas, užėmė svarbią vietą Šaltojo karo užsienio politikoje. Šis laikotarpis taip pat paliko pėdsaką mene, kultūriniame gyvenime ir žmonių kasdienybėje, todėl įvykių peržiūrėjimas gali atverti naujus būdus mąstyti apie šiandieninį mūsų sambūvį tiek mieste, tiek pasauliniu mastu.
Šiemet Kauno bienalė glaudžiai bendradarbiaus su Latvijos šiuolaikinio meno centro, įsikūrusio Rygoje, organizuojamu festivaliu „Survival Kit“. Tai vienas didžiausių šiuolaikinio meno renginių Baltijos šalyse, pelnęs tarptautinį pripažinimą. „Mums tai svarbus įvykis, suteikiantis platformą plėsti, stiprinti ir demonstruoti regioninį identitetą, taip pat galimybę paskatinti lankytojus puoselėti gilesnį supratimą apie Rytų bloko šalis ir jų meno raidą“, –dalijasi Latvijos šiuolaikinio meno centro vadovė Solvita Krese.
Tolimi-artimi: kas sieja Rytų Europą, Centrinę Aziją ir Afriką?
Sovietų Sąjunga ir kitos socialistinio bloko šalys atliko svarbų vaidmenį Afrikos dekolonizacijos procesuose – nuo ekonominės, infrastruktūrinės ir karinės paramos iki švietimo ir kultūrinių mainų, kuriais buvo siekiama plėsti įtaką ir skatinti socializmą visame pasaulyje. Šie mainai buvo ideologiškai motyvuoti, tačiau juose dalyvavusioms studentų, menininkų ar darbininkų bendruomenėms suteikė asmeninės, dažnai transformuojančios patirties. Nukrypdamos nuo šių praeities mainų, kuriuos sovietinė ideologija naudojo savo įtakai pasaulyje stiprinti, A. Knock ir I. Lāce pasiūlo alternatyvias ateities perspektyvas. Kadangi dėl invazijos į Ukrainą iš pažiūros primiršta, tačiau vis dar aktuali trauminė regiono praeitis sugrįžta į Rytų Europos visuomenių kasdienybę, kuratorės klausia, ar geopolitinio susiskaldymo laikais galima kurti ir puoselėti tarptautinius aljansus, kurie būtų pagrįsti draugyste ir solidarumu, o ne galia ir rinkos dinamika?
Abiejose parodose bus atskleidžiamos asmeninės istorijos, kurių šaknys glūdi tiek istorijoje, tiek grožinėje literatūroje. Taip pat bus kalbama apie įkūnytą rasizmą ir žmonių mobilumo trūkumą anuomet ir šiandien.
A. Knock ir I. Lāce daugiausiai bendradarbiauja su šiuolaikiniais menininkais, turinčiais glaudžius ryšius su Afrika ir Rytų Europa, ir kviečia juos reaguoti į iš pirmo žvilgsnio tolimus posovietinių ir pokolonijinių Afrikos valstybių kontekstus.
Kauno bienalėje menininkai vėl grįš prie tokių politiškai angažuotų medijų kaip kinas, tekstilė bei grafika ir inscenizuos fragmentišką pasipriešinimo istoriją. Gilindamiesi į ikikolonijinius vaizdinius, pagonišką simboliką, abiejų regionų mitus ir motyvus, menininkai bandys pasiūlyti bendras kalbas ir kodus. Naujos komunikacijos strategijos, kylančios iš dvasingumo, vietovės ir vietinių gyventojų žinių, sujungs skirtingas vietas, kurios karo metu buvo laikomos prieglobsčio ir išgyvenimo erdvėmis. Parodoje „Long-distance friendships“ taip pat bus pabrėžiami mobilumo apribojimai, grindžiami griežta vizų politika, ir įprasmintos oficialios ir neoficialios vietos, veikusios kaip stebėjimo ir cenzūros erdvės.
Rygoje vyksiančiame kasmetiniame šiuolaikinio meno festivalyje „Survival Kit“, A. Knock ir I. Lāce grįš prie buvusių tarptautinių konferencijų ir festivalių bei sieks sukurti naujus solidarumo, pasakojimo ir intymumo tinklus. Festivalis „Survival Kit“ buvo sumanytas prieš 14 metų kaip atsakas į ekonominę krizę. Kiekvieną kartą jis nagrinėja socialiai reikšmingas temas, siekdamas paraginti visuomenę apsvarstyti alternatyvius išgyvenimo scenarijus per kultūrines patirtis. Šių metų festivalis, pasitelkdamas archyvus ir tyrimus, susijusius su Latvija, Vidurio ir Rytų Europa bei Afrika, atskleis sovietmečio ir ikikolonijinių laikų performatyviąją archeologiją, neparašytų istorijų fragmentus ir perkels juos į dabartį. Šaltojo karo metais taikos ir draugystės performansus festivaliuose, susibūrimuose ir konferencijose supo tam tikri ideologiniai rėmai, todėl kuratorės pakvietė dalyvaujančius menininkus pasiūlyti naujai apibrėžtą tarptautinės konferencijos, kurioje būtų sprendžiami šiandienos sambūvio klausimai, idėją. Joje bus atsižvelgiama į aplinką, lytį ir politiką.
Parodos idėjos aidas bus girdimas ir šių metų Liublianos grafikos meno bienalėje, kurios atidarymas vyks rugsėjo 15 d. Jos meno vadovas – menininkas Ibrahimas Mahama pakvietė tokius kuratorius kaip „Exit Frame Collective“, Alicia Knock, Selom Koffi Kudjie, Inga Lāce, Beya Othmani ir Patrick Nii Okanta.
Kauno bienalę iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Kauno miesto savivaldybė. „Survival Kit 14“ organizuoja Latvijos šiuolaikinio meno centras, remia Latvijos valstybinis kultūros sostinės fondas, Rygos miesto taryba, Goethe‘s institutas Rygoje ir Institut für Auslandsbeziehungen.
14-oji Kauno bienalė: „Long-distance Friendships“ vyks 2023 m. rugpjūčio 25 d. – spalio 29 d., Kaune.
Šiuolaikinio meno festivalis „Survival Kit“ 14: „Long-distance Friendships“ vyks 2023 m. rugsėjo 7 d. – spalio 8 d., Rygoje (Latvija).
