Tarptautinis šiuolaikinio cirko festivalis „Cirkuliacija“ šiemet birželio 3–11 d. vyks Kaune, Vilniuje, Prienuose, Šiauliuose ir Varėnoje. Programoje festivalis gręšis į savo pavadinimą ir ieškos gilesnių, tvaresnių ir žmogiškesnių būdų įtvirtinant cirko cirkuliavimą Lietuvoje. Iš šio poreikio kilo ir šių metų tema – „Nuo migracijos prie cirkuliacijos“.
Nors kaskart girdėdami žinias apie migraciją ar migrantus suprantame, kad kalbame apie problemas, nuo senų laikų žmonių keliavimas, integracija ir žinių bei patirčių apykaita buvo ne tik kertinė priemonė pažinti ir tobulėti, bet ir menininko – ypač cirko – kasdienybė.
„Dažniausiai mūsų regione cirko spektaklius pristato mums artimi ir pažįstami kūnai, atvykę iš mums artimų kultūrų, todėl pažintis vyksta tik su šiuolaikinio cirko menu. Šiemet „Cirkuliacija“ kvies pažinti ne tik cirko įvairovę, bet kultūras ir tradicijas, kurios yra nutolusios nuo mūsų, gana privilegijuoto, konteksto. Šių metų festivalio temą atskleidžia patys pasirodymai – scenoje nematysime europietiškų kūnų. Spektakliai labai aiškia dramaturgine linija pasakos apie mitologiją (Senegalas), tradicijas (Marokas), paskutinio šimtmečio skaudulius (Palestina) bei dabartinę padėtį, pakeitus kontekstus (Brazilija, Čilė),“ – šių metų temą pristato festivalio meno vadovas Gildas Aleksa.
Festivalio pasirodymuose – politinės ir socialinės temos
Festivalis prasidės Vilniuje spektakliu „Ancrage“, kuris yra vienas pirmųjų šiuolaikinio cirko spektaklių Senegale. Spektaklio iniciatorius Modou Fata Toure vaikystėje žinojo, kad bus elektrikas. Tik socialinio cirko – reiškinio, kurio dar neturime Lietuvoje, dėka, jis pažino meną, kuriam paskyrė visą likusį savo gyvenimą. Kartu su Ibrahima Camara jis pasiryžo pastatyti spektaklį, kuris nebūtų Europinių spektaklių kopija, o kalbėtų apie Senegalui artimą kultūrą, tradicijas ir mitologiją. Ir visa tai atlikėjai daro itin artikuliuota ir įspūdinga šiuolaikinio cirko kalba.
Marokiečių trupė „Colokolo“ Lietuvoje pristatys du kasdienybę transformuojančius cirko spektaklius. „Qahwa Noss Noss“ pasakoja apie vietinę kavinę Maroke ir joje sėdinčius personažus, o „Chouf le Ciel“ pristatys begalę mums nežinomų sąvokų: Gnawa ir Chaâbi tradicijas, hamalate, muziką, tradicines vestuves be nuotakos ir daug akrobatikos, kurią atlieka trupės surinkti akrobatai ir gatvės atlikėjai.
Palestinos cirko mokyklos tikslas – cirko priemonėmis siekti laisvos Palestinos, kurioje kultūriniai procesai būtų dinamiški, įtraukūs ir atviri visiems. Šios mokyklos sėkmės istorijos jau seniai patraukė „Cirkuliacijos“ dėmesį, tad organizatoriai itin džiaugiasi galėdami kartu su žiūrovais į politines istorijas pažvelgti kitu kampu. Spektaklis „SARAB“ pasakoja apie kiekvieną palestinietį palietusią pabėgėliškumo būseną. Pradedant nuo Izraelio įkūrimo 1948 metais, kai visiems dabartinio Izraelio teritorijoje esantiems palestiniečiams teko palikti savo namus ir tęsiant antrąja Intifada 2000-aisiais bei visas nuo tol kilusias problemas, konfliktus ir iššūkius. Nepaisant to, žmonės Palestinoje kuria, ir šiuolaikinis cirkas yra būdas pasakoti pasauliui apie jų istorijas, kurių naratyvai kartais lieka neišgirsti.
Trupė „Doisacordes“ ir jų darbas „Cá entre nós“ (liet. „Čia tarp mūsų“) kalba apie saugią terpę tarp dviejų žmonių, kai išorinis pasaulis yra ne itin draugiškas. Atlikėjai Thiago Souza (Brazilija) ir Roberto Willcock (Čilė) susipažino Brazilijos cirko mokykloje, kuri žinoma dėl savo stipraus parengimo ir labai klasikinio požiūrio į cirką. Tačiau kai ten atvyko dėstyti Lietuvoje žinomas režisierius Roberto Magro, jų dėmesys pasisuko šiuolaikinio cirko ir Europos link. Turėdami itin stiprų techninį parengimą, šie menininkai pasišovė absoliučiai dekonstruoti vertikaliosios virvės discipliną. Beveik viskas, ką dažniausiai matome šios disciplinos spektakliuose, čia nenaudojama. Būtent dėl šio išskirtinio požiūrio darbas buvo atrinktas į „circusnext“ platformą ir ten buvo pastebėtas daugelio Europos festivalių.
„Šiemet „Cirkuliacija“ atliepia savo pavadinimą ne tik temoje, bet ir festivalio geografijoje. Tarp festivalio naujovių – pasirodymas Vilniuje. Nors sostinė turi savo šiuolaikinio cirko festivalį, trumpam užsuksime čia pasidalinti cirko džiaugsmu ir menininkų, kurie retai pristatomi mūsų regione, kūryba. Šiemet grįžtame į Prienus, pirmą kartą šiuolaikinį cirką pristatome Varėnoje. Taip pat prie festivalio žemėlapio prisijungia Šiauliai, kurie ketina pradėti savo šiuolaikinio scenos meno festivalį, o žiūrovus su šiuolaikinio cirko žanru supažindins „Cirkuliacijos“ programos dalimi,“ – pasakoja G. Aleksa.
Edukacinė programa ir Baltijos šalių menininkų susitikimai
Greta tarptautinės meninės programos „Cirkuliacija“ rengia ir plačią edukacinę programą, skirtą šiuolaikinio cirko srities vystymui Lietuvoje, Baltijos ir Šiaurės šalių regione. Pernai priėmę visą Europos tinklą „Circostrada“, šiemet festivalis sieks kurti ir gerinti sąlygas čia pat – Lietuvoje. Birželio 7 d. Prienų kultūros ir laisvalaikio centre susitiks Lietuvos kultūros centrų atstovai ir Baltijos šalių cirko menininkai. Jų susitikimas – fasilituojamas kultūros mediatorės Anos Moraes (Brazilija) – ne tik supažindins vieną pusę su kita, bet ir su naujausiais menininkų projektais, rinkos ypatumais ir sieks savarankiško cirko cirkuliavimo Lietuvoje.
Birželio 8 d. Baltijos šalių menininkų tinklas „Baltic Circus Grassroot Network“ ir jo nariai svečiuosis festivalyje ir metinį susitikimą rengs Kaune. Šis tinklas padeda menininkams keliauti, tobulėti, vystyti savo kūrybą ir pristatyti ją užsienio profesionalams.
Taip pat festivalis toliau vystys specialią programą cirko kritikams. Pernai apsiribojęs vien Lietuvoje rašančiais žmonėmis, šiemet, atliepdami į kaimyninių šalių partnerių poreikį tobulinti jų scenos menų kritikų kompetencijas, į dirbtuves kviečia dalyvius iš visų norinčių šalių. Jau dabar į dirbtuves užsiregistravo dalyviai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Dirbtuves Kaune ves scenos menų žurnalistė ir kritikė, žurnalo „Filatelisti“ vyriausioji redaktorė Nina Jääskeläinen.
Visa programa: www.cirkuliacija.lt.
Bilietus platina Bilietai.lt ir Ticketmarket.lt.
Festivalį iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Kauno miesto savivaldybė. Partneriai: Kauno kultūros centras, Kultūros centras „Girstutis“, Menų spaustuvė, Valstybinis Šiaulių dramos teatras, Prienų kultūros ir laisvalaikio centras, Varėnos kultūros centras.
