2022 m. visos Europos dėmesys krypo į Kauną – kultūros sostinės titulą šventęs miestas padovanojo kelis tūkstančius renginių ir pritraukė net 2.4 milijonus kultūros mylėtojų. „Per 52 minutes bandysime parodyti tą pusę, kurios nei vienas, dalyvavęs renginiuose, nematė“, – pasakojimą pradeda Europos kultūros sostinės metus Kaune filmu pavertusi režisierė Rūta Vederytė. Nuo pat praėjusių metų sausio iki paskutinių projekto minučių fiksuotos užkulisinės projekto akimirkos tapo įtraukiančiu dokumentiniu pasakojimu „Iš laikinosios į šiuolaikinę“.
„Man labai įstrigo projekto metu pasakyta frazė: „Miestas be žmonių yra tik pastatai, o žmonės be kultūros yra tik padarai“. Kaunas visada galėjo didžiuotis savo pastatais, modernizmo architektūra, bet jis taip pat turi kuriančius žmones. Norėjau apie tai kalbėti. Tikiuosi, kad šis filmas padės pamatyti, ką žmonės, degantys kultūra, gali padaryti iš pastatų, iš erdvių, iš ant lapo surašytų planų“, – pasakoja R. Vederytė. Anot jos, šiuo filmu nesiekiama liaupsinti Europos kultūros sostinės organizatorių ar prisiminti, kokiuose renginiuose pavyko sudalyvauti. „Visų pirma, tai – pasakojimas, kuris parodo, kodėl kiekvienam iš mūsų reikalinga kultūra“, – filmo idėją pristato režisierė.
Su „Kaunas 2022“ komanda ji pirmą kartą susitiko sausio pradžioje – skaičiuojant paskutines dienas iki pirmojo Šiuolaikinės Kauno mito trilogijos veiksmo „Sukilimas“. Nuo tada režisierę sutikti Kaune buvo galima itin dažnai – kartu su filmavimo komanda ji kalbino kūrėjus, dalyvius, sekė projekte vykusius pokyčius, lankėsi renginiuose Kaune ir Kauno rajone. „Sausį įvyko „Sukilimas“, atsidarė William Kentridge paroda „Tai, ko nepamename“, o vasario 24 d. prasidėjo karas Ukrainoje. Nebežinojome, kas ir kaip bus, tad mėnesiui filmavimai sustojo – reikėjo suprasti, kas vyksta, kaip keičiasi programa. Pavasarį grįžome prie darbų ir filmavimai tęsėsi iki pat uždarymo savaitgalio „Sutartis“. Paskutinius pokalbius įrašėme gruodį – programai jau pasibaigus. Filmas tilpo į 52 minutes, o renginių buvo keli tūkstančiai, tad reikėjo apsispręsti, kuriuos pokalbius, kurias akimirkas parodyti“, – filmavimų istoriją prisimena R. Vederytė.
„Filmas „Iš laikinosios į šiuolaikinę“ nebus įvykusių renginių retrospektyva – stengėmės užfiksuoti tai, ko žiūrovai, renginių dalyviai pamatyti negalėjo. Pavyzdžiui, vykome į Kauno botanikos sodą – čia turėjo vykti Laimės diena, kurią nutraukė karas… Sekėme pasiruošimą didiesiems renginiams, didžiulį jaudulį ir nežinomybę, ar žmonės susirinks. Lankėmės vieno projekto koordinatorių, Ryčio Zemkausko vaikystės namuose. Tai – eilinis daugiabutis, kuriame tebeišlikusios jo paties vaikystėje išdaužtos stiklinės durys… Matėme linoleumą, po kuriuo Rytis su draugais slėpdavo laiškus. Ir toje aplinkoje kalbėjomės apie meną ir kūrybą, kaip tas polėkis gali gimti bet kur“, – pasakoja režisierė. Anot jos, filme atsiskleis ir projektą organizavusių bei kūrusių žmonių portretai. „Prisimenu, kaip kalbantis su projekto vadove Virginija Vitkiene, sustojome gėlių Kaune reziduojančiai menininkei – tądien buvo jos gimtadienis. V. Vitkienės „mamiškumas“, gebėjimas visais pasirūpinti, užglaistyti nesutarimus man buvo labai jautrus,“ – pasakoja režisierė.
R. Vederytė prisimena, kad būdama vilniete, stipraus emocinio ryšio su Kaunu neturėjo. „Kai pirmą sykį artimiau susipažinau su miestu, man jis pasirodė lyg jaunas žmogus, kuris nori būti išgirstas ir pamatytas, bet bijantis, ką apie jį pagalvos kiti. Po šių metų manau, kad Kaunui nebereikia nieko įrodinėti. Kaunas žino, kas jis yra, koks jis nori būti, o tai ir yra šiuolaikinio miestiečio vienas svarbiausių bruožų,“ – įsitikinusi režisierė.
Filmą „Iš laikinosios į šiuolaikinę“ bus galima išvysti 2023-ių metų balandžio 1 d., 18 val. per LRT Plius televiziją. Filmo režisierė – Rūta Vederytė, filmo prodiuseris – Darius Dapkus.
