Spalio 20 dieną 18:30 val. LR ambasadoje Prancūzijoje VšĮ „Gabrielės meno galerija“ ir Antano Obcarsko tapybos studija „Antaniniai obuoliai“ pristatys keturių lietuvių dailininkų grupės parodą „4 antaniniai obuoliai“.
LR ambasadoje Prancūzijoje lankytojams ir svečiams savo kūrybą pristatys keturi A.Obcarsko tapybos studijos „Antaniniai obuoliai“ dailininkai: žinomas tapytojas ir studijos vadovas Antanas Obcarskas, tapytoja Jolita Puronaitė-Lubienė, tapytoja Irma Gūžienė ir tapytojas Ugnius Motiejūnas. Parodoje bus eksponuojama 14 įvairaus formato abstrakčiosios stilistikos kūrinių.
Studijos vadovas, tapytojas Antanas Obcarskas gimė 1958 metais Kauno rajone, Zapyškyje, šiuo metu gyvena ir kuria Kauno rajone, Garliavoje. 1971-1973 metais mokėsi Kauno keturmetėje Vaikų dailės mokykloje (dabartinėje Kauno Antano Martinaičio dailės mokykloje). 1973-1977 metais studijavo Kauno S. Žuko taikomosios dailės technikume (dabartiniame Kauno kolegijos J. Vienožinskio menų fakultete). 1982 metais A.Obcarskas baigė Lietuvos valstybinį dailės institutą (dabartinę Vilniaus dailės akademiją). Nuo 1990 metų jis yra Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Nuo 1993 metų jis yra dailininkų grupės „Angis“ narys. Nuo 2011 metų Vokietijos menininkų sąjungos „Focus Europa“ narys. Antanas Obcarskas parodose dalyvauja nuo 1982 metų, jis yra surengęs personalines parodas: Kaune, Palangoje, Vilniuje (1998, 1992, 1998, 2000, 2005, 2007, 2009), Lenkijoje (2004), Olandijoje (1995, 1997), Vokietijoje (1990, 1993, 1998, 2007), Portugalijoje, Pietų Korėjoje, Indijoje, Egipte ir kitose šalyse. Menininkas yra laimėjęs stipendijų Lietuvoje ir užsienyje.
aliejus, drobė, 60X80 cm. 2020-2021 m.
Tapytojas A. Obcarskas parodoje pristato paveikslus, kuriuose išryškėja jo tapybos braižo ypatumai. Menotyrininkės Kristinos Stančienės pristatyme, žvelgiant iš plataus ir įvairaus A. Obcarsko kūrybos konteksto perspektyvos, šiuose darbuose pristatoma bene nuosaikiausia jos dalis-molbertinė tapyba, atspindinti pastarųjų metų dailininko idėjų ir išraiškos formų raidą. Galima teigti, kad tai dar viena gyvybingosios lietuvių dailės tradicijos-gestiškos ekspresyvios tapybos variacija. Puikiai išmanantis konceptualias idėjų meno strategijas šį kartą menininkas tik simboliškai suvienija kūrinius formato apibrėžtimi, ragindamas atsiduoti „neapskaičiuotos“, jausmingos tapybos žavesiui.
A. Obcarsko kūryboje dominuoja pilkšvų arba raudonų atspalvių koloritas, abstrakčios ir kampuotos, griežtokos formos ir jų sankirtos, atitolę nuo tikrovės pavidalų, iš tolo primena nepermaldaujamą ir amžiną gamtos fenomeno būvį. Šiuose kūriniuose ryškinama griežta, lakoniška kompozicijų formato riba, tarsi už tam tikrų užtvarų, sienų metafora, kurios susikuriamos, norint nepaskęsti linijų, potėpių chaose, išlaikyti kritišką ir aiškų žvilgsnį į mus supančią realybę.
Tapytoja Jolita Puronaitė-Lubienė nuo 1991 metų gyvena ir kuria Kauno rajone, Garliavoje. Nuo 2015 metų dalyvauja meno pleneruose, simpoziumuose, rengia personalines parodas ir dalyvauja tarptautinėse kolektyvinėse parodose. Ji yra surengusi parodų Lietuvoje, dalyvavo kolektyvinėse tarptautinėse dailės parodose: Lietuvoje, Austrijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Turkijoje ir Indijoje.
akrilas, drobė 2022 m.
Autorė parodoje pristato darbus iš ciklo „Ženklai“. Sukurti šį ciklą autorę paskatino domėjimasis Lietuvos kryždirbyste ir ornamentika kryžiuose, kuriuose savamoksliai kryždirbiai naudojo baltų ženklų simboliką ir vaizdinius. Savita meninė forma geležiniuose kalvių dirbiniuose ir primityvios tapybos užuominos padėjo menininkei visa tai transformuoti į šiuolaikinės abstrakčios tapybos potėpius. Saulės, mėnulio, ugnies, žemės, dangaus, žvaigždžių, laiko, vėjo, lietaus, gyvybės, medžio simbolių energija ir vaizdiniai, keliantys egzistencinius klausimus, ieško atsakymo teptuku, spalvomis ir emocija „čia ir dabar“. Serija „Ženklai“ siunčia užkoduotą žinutę tarp potėpių ir potėpiuose, simbolių vaizdiniuose.
Dailininkės J. Puronaitės-Lubienės darbuose dominuoja abstrakčioji stilistika, išryškinanti vidines emocijas, savitą pasaulio matymą „čia ir dabar“, atskleidžianti individualią autorės ekspresyvią tapybinę raišką: „Mano tapyba yra tokia, kokią aš suprantu: be išankstinių nuostatų ir apribojimų, suvaržymų, taisyklių, dogmų, tai tarsi spontaniško impulsyvumo ir asmeninės laisvės tapyboje sintezė komunikuojant su išoriniu pasauliu.“
J. Puronaitės-Lubienės tapyba – dinamiška, jos darbų spalvininkystė paremta priešpriešomis, kurios atskleidžia svarbiausias kūrybos ir gyvenimo sampratos bei pasaulio matymo detales. Tapytojos ekspresyvioji stilistika jungia įvairius mėlynos, geltonos, žalios, rudos, juodos, smėlinės, oranžinės ir rožinės spalvų niuansus, kurie kelia įtampą ir sudaro kompozicijos visumą. Tapybos kūrinius ženklina abstrakčios formos, koloristiniai perėjimai, kuriantys dinamiką ir muzikalumą. Pasak dailininkės, „vanduo mane išmokė: skverbtis per plyšius, apeiti, tekėti, griauti, judėti, plaukti, panirti, plūduriuoti, gaivinti, ženklinti“. Ir tada gimsta nauji sumanymai, naujos nutapytos drobės ir nauja kūrybinių darbų serija „Ženklai“. Savo žiūrovą menininkė kviečia ieškoti ženklų ženkluose.
Tapytoja Irma Gūžienė parodoje pristato tapybos darbus iš ciklo „Linijos“. Ji yra aktyvi menininkė, kuravusi ne vieną parodą ir aktyviai dalyvauja studijos veikloje bei pleneruose, kolektyvinėse parodose. I. Gūžienės darbuose dominuoja meditatyvinės geometrinės formos, per kurias autorė išreiškia savo asmeninius patyrimus, estetinį aplinkos suvokimą, jų transformavimą į drobę. Geometrizuotos detalės menininkės darbuose yra susiję, jų jungtys kuria nuoseklų pasakojimą, įtraukiantį parodos žiūrovą. Išgrynintos spalvos, aiški formų geometrija, sukuria estetizuotus pasaulio vaizdinius, išreiškia savąją pasaulio sampratą. Tapytojos Irmos Gūžienės didžiausias dėmesys skiriamas linijų, formų, spalvų, juodos ir pilkos spalvos koloritams. Ženklas ir spalva sudaro vizualų I. Gūžienės paveikslų pasaulį.
Studijos narys, tapytojas Ugnius Motiejūnas gimė 1970 metais. Piešimo ir tapybos pradmenis autorius įgijo pas žinomą Kauno tapytoją Rimvydą Jankauską-Kampą, 2009 metais baigė Kauno Antano Martinaičio dailės mokyklą, vėliau savo tapybines žinias gilino pas tapytojus Arvydą Brazdžiūną-Dusę, Joną Maldžiūną, Gintarą Zubrį ir Antaną Obcarską. Ugnius Motiejūnas parodoje pristato savo paveikslus iš ciklo „Ratilai“. Pasak menininko, tapyboje jam svarbiausia stebėti, tapyti ir atrasti vaizdus gamtoje ir kasdieniniame gyvenime, atrasti vaizdus, kurie žiūrovą stumteli abejonėn, ką iš tiesų mato: „Akmuo, mestas vandenin sukelia taisyklingas bangas, kurios tolsdamos išnyksta… Atidžiai žiūrint į augalą, saulėje: galiu pamatyti siaurą šviesos aureaolę aplink jį. Seniai sukurti objektai paveikūs ir šiandien. Kokių dar ratilų pavyks atrasti pačiam, kokius atras žiūrovas?“ Šio autoriaus darbai išsiskiria įvairove: autorių inspiruoja gamtos motyvas, darbų koloristika įvairi ir dinamiška, o formos sujungia geometrinius linijinius motyvus su abstrakcija.
Parodoje pristatomi keturių dailininkų darbai yra skirtingi ir saviti, kiekvienas iš jų turi individualų braižą, savo darbais išsako aplinkos ir pasaulio matymą. Tapytojo Antano Obcarsko tapybos studija „Antaniniai obuoliai“ sėkmingai gyvuoja jau devynerius metus. Jos narius vienijanti gija yra abstrakti tapybos stilistika. Studijos narius jungia bendraminčių bendrystė: tapybos paslapčių studijavimas, vasaros ir žiemos plenerai, kasmetinės studijos dailininkų parodos.
„4 antaniniai obuoliai“ LR ambasadoje Prancūzijoje veiks iki 2022 m. lapkričio 20 dienos.
Pagrindinis parodos rėmėjas: Kauno rajono savivaldybė. Parodos rengėjai: LR ambasada Prancūzijos Respublikoje, VšĮ “Gabrielės meno galerija”. Parodos partneris: VšĮ studija „Antaniniai obuoliai“.
Prie parodos organizavimo prisidėjo LR Prancūzijoje ambasadorius Nerijus Aleksiejūnas ir menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė.
