Žurnalų archyvas

Beveik 100 pasirodymų padovanojusi „Vasaros scena“: šokių aikštelė Rotušės aikštėje ir muzika iš viso pasaulio

15 rugsėjo, 2022, Aistė Veverskytė / „Kaunas 2022“ inf. | Interviu, Kaunas 2022, Naujienos

„Didžiausias iššūkis buvo kartu su komanda įvertinti žiūrovų lūkestį – kas būtų aktualu, kokią programą galime pasiūlyti, kaip sudominti ir sutraukti auditoriją“, –  prisimena Eglė Aleksandravičiūtė, pasakodama apie „Kaunas 2022“ programos „Vasaros scena“ startą. Jos prodiusuotas margaspalvis renginių maratonas finišą pasieks jau visai netrukus. 

E. Aleksandravičiūtė. M. Plepio nuotr.

Rugsėjo 16 dieną „Vasaros scenoje“ pasirodys eksperimentatorė, elektroninės muzikos kūrėja, po GISCHT slapyvardžiu besislepianti Ursula Winterauer iš Austrijos ir Lietuvos atlikėja, vadinamosios „new nostalgia“ krypties atstovė Rūta MUR. Scenos uždarymo savaitgalį, o kartu ir keturių mėnesių maratoną, vainikuos šveicarai „Tim Freitag“, garsėjantys nenuspėjamaais pasirodymais, ir publikos pamėgta lietuvių roko grupė „Abudu“.

 „Vasaros scena“ – tai Kauno Rotušės aikštėje įsikūrusi erdvė, kurioje nuo pavasario spėjo įvykti arti 100 skirtingo pobūdžio ir žanro pasirodymų. Daugiau kaip 80 procentų sudarė muzikiniai renginiai.

Organizatorių pastangomis iššūkis, regis, įveiktas  –  šiltuoju metų sezonu kiekvieną savaitę Kauno širdimi tituluojama aikštė nuo ketvirtadienio iki sekmadienio tapdavo traukos centru, galinčiu pasiūlyti įvairių kultūrinių patirčių. Žiūrovai turėjo galimybę pamatyti Lietuvos ir užsienio grupių koncertų, spektaklių, dalyvauti interaktyviose dirbtuvėse ar diskusijose. 

Pasak E. Aleksandravičiūtės, sudarydama programą komanda laikėsi nuostatos, kad sau įdomių veiklų čia rastų kiekvienas Kauno gyventojas ir miesto svečias. „Siekėme, kad „Vasaros scena“ nebūtų vieno žanro ar įprastų pasirodymų scena, todėl stengėmės programą kurti taip, kad čia vietos rastų įvairios kultūros formos“, –  sako ji.

Prie finišo priartėjęs „Vasaros scenos“ renginių maratonas tapo tinkama priežastimi Eglei  papasakoti apie tai, kaip gimė ši tarptautiškumu, įvairove ir atvirumu miestui pasižyminti renginių programa.

Kuo išsiskiria miesto festivaliai, panašios į „Vasaros sceną“ programos? Juk čia nėra palapinių, kelių dienų linksmybių, atostogų nuotaikos, kokia būna vadinamuosiuose „open air“ festivaliuose?

Miesto renginiai, ypač atviri, turi tendenciją suformuoti tam tikrą poilsio ir pramogų zoną, kur žiūrovas nesijaučia įpareigotas bilieto kainos ar būtinybės dalyvauti. Kartu tai puiki proga supažindinti klausytoją su įvairaus stiliaus muzika – nuo roko iki džiazo ar klasikos. 

Būtent į tai ir atsižvelgėme, pristatydami klausytojams mažiau Lietuvoje žinomas, bet užsienyje vertinamas grupes iš skirtingų šalių. Kartu kūrėme galimybes Lietuvos atlikėjams užmegzti ryšius su užsienio organizatoriais ar muzikos industrijos atstovais. Tokiu principu buvo organizuotas „Santakos“ renginys „Vasaros scenoje“, kur šalia užsieniečių pasirodė ir lietuvių grupės. 

Programą rengėme kartu su kolege, „Kaunas 2022“ tarptautinių ryšių vadove ir „Vasaros scenos“ kuratore Dovile Butnoriūte. Tai ji pasistengė, kad turėtume galimybę scenoje pristatyti tiek užsienio atlikėjų iš įvairiausių pasaulio šalių. „Vasaros scenoje“ matėme muzikantus iš Aliaskos, Čilės, Niujorko, Kipro, Taivano.

Daug atlikėjų atvyko iš Europos šalių – norėjome tokiu būdu pažymėti, kad „Vasaros scena“ yra Europos kultūros sostinės scena, ir pristatyti skirtingas kultūras bei muziką, kurią įprastai retokai išgirstume Lietuvoje. Dauguma užsienio atlikėjų pasirodė mūsų šalyje pirmą kartą. Buvo smagu pamatyti jų reakcijas į miestą ir vietinę auditoriją.

M. Plepio nuotr.


Kurie projekto partneriai Jums ypač pagelbėjo? Kam dėkinga „Vasaros scenos“ komanda? Galbūt buvo pasirodymų, kurie pademonstravo stiprų ryšį tarp miestų, valstybių?

Vos pradėję planuoti programą, kreipėmės į užsienio ir Lietuvos partnerius bei „Kaunas 2022“ ambasadorius, kviesdami juos prisijungti prie „Vasaros scenos“ programos. Esu labai dėkinga kolegoms už ne vienerių metų įdirbį mezgant ryšius ir partnerystes, kas leido praturtinti programą išskirtiniais pasirodymais. Tokiu būdu pas mus atsirado cirkas, savanorystės metų paminėjimas, Jono Meko filmo „Misterijos“ pristatymas, įgrotas jo draugų „Rocket Sci“ ir daug kitų veiklų. 

Bendradarbiaudami su užsienio partneriais, turėjome progą ne tik pristatyti skirtingus atlikėjus, bet ir parodyti miestų ar šalių draugystę – taip mūsų programoje atsirado „Tartu 2024“ savaitgalis, koncertavo grupė iš Liuksemburgo „Tuys“, išskirtinį projektą, pasakojantį švedų legendas, padėjo atvežti Vekšės miesto savivaldybė, Taivano atlikėjus ant scenos pristatė gerbiamas Taivano atstovybės Vilniuje vadovas Eric Huang, JAV ir Lietuvos valstybinių ryšių šimtmetį paminėjome su JAV ambasadoriumi… Tokių šiltų draugystės akimirkų turėjome kiekvieną mėnesį.

Džiugina ir tai, kad prie „Vasaros scenos“ renginių prisideda savanoriai, dirbantys  ir kitose „Kaunas 2022“ iniciatyvose. Jiems tai puiki proga mokytis, pabendrauti su atlikėjais, ir, galbūt, patiems prisijungti prie kultūros sektoriaus.

–  Kurie iš pasirodymų suteikė daugiausia jaudulio organizatoriams? Arba atlikėjams?  Kodėl? Galbūt buvo kokių netikėtumų, kurie, vaizdžiai tariant, sumaišė kortas, tačiau galiausiai viskas baigėsi dar geriau negu buvo planuota?

Tikriausiai daugiausiai jėgų reikėjo startuojant gegužės pradžioje, kaip ir visada būna naujuose projektuose. Taip pat didžiosios „Kaunas 2022“ šventės „Santakos“ metu teko pabūti labiau susikaupusiems, nes tą savaitgalį visas Kaunas buvo užpildytas didžiuliais renginiais, o tai reiškia kiek didesnius logistinius ir komunikacijos iššūkius. Kita vertus, kuo renginys yra techniškai sudėtingesnis, tuo man pačiai įdomiau yra dirbti.

Kalbant apie artistus, Oskaro Koršunovo teatro aktoriai prieš spektaklį „Vestuvės“, pasirodo, jaudinosi kiek daugiau negu įprastai, nes ne kasdien toks spektaklis rodomas atviroje scenoje, o dar ir nemokamai – visiems norintiems. Buvo sunku prognozuoti, kokia bus auditorija, ar ji susirinks, įsitrauks, palaikys? Visgi kauniečiai įrodė, kad jie ištroškę kultūros, todėl dar gerokai prieš spektaklio pradžią visos kėdės buvo užimtos, o publika – pasiruošusi šiltai sutikti aktorius.

G. Jovaišos nuotr.


 – Pakalbėkime apie siurprizus. Kurie pasirodymai buvo mažiausiai įprasti tipiniam savaitgalio lankytojui? Kas „Vasaros scenoj“ pateikė didžiausių netikėtumų? Na, kai pradžioje buvo manyta vienaip, tačiau vėliau tai pasisuko kita linkme? O gal buvo kitokių atradimų?

Per visą vasarą pristatėme tikrai skirtingos muzikos, pasirodymų, pramogų, bet pastebėjau, kad nuoširdžiausios ir atviriausios reakcijos susilaukė klasikinė muzika – styginių orkestro pasirodymai, ant scenos skambantys fortepijonai. Tokia muzika dažnai „slepiasi“ filharmonijose, salių viduje, o pas mus staiga ji tapo prieinama visiems. Buvo labai gražu stebėti, kaip praeiviai stabteli net repeticijų metu, filmuoja, ploja, nuoširdžiai šypsosi.

Kartais žmonės per visus rūpesčius pamiršta, kad reikia poilsio ne tik kūnui, bet ir smegenims.

Tikėjomės gana ramaus grupės iš Kipro „Monsieur Doumani“ pasirodymo, bet vos jiems įpusėjus, Rotušės aikštė tapo šokių aikštele. Grojant vokietėms „Umme Block“, susirinko šimtai žmonių, nors vardas, rodos, niekam nežinomas. Galiausiai žiūrovai kartu dainavo dainas, kurias girdėjo pirmą kartą. Tokių „naujo atradimo“ pavyzdžių buvo ne vienas ir tai mums leidžia manyti, kad šis projektas tikrai suveikė.

Kauno publika įrodė, kad šiltai priima daugelį atlikėjų. Matėsi, kad mielai klausosi Jurgos, „Golden Parazyth“, „Beissoul&Einius“ koncertų, leidosi į šokius su „The Roop“. Pasirodyti scenoje kvietėme ne tik žinomus Lietuvos vardus. Radome progų suteikti daugiau dėmesio pradedantiesiems – kauniečiui „Benny B“, grupei „Gruodis“, dainininkei Godo Yorke ir panašiai. Smagu matyti, kad turime tiek talentų, kurie drąsiai pristato savo kūrybą. 

G. Jovaišos nuotr.

Taip pat scenoje turėjome galimybę išvysti nemažai premjerų, surengti simbolišką „Ukrainos dieną“, kuri su partneriais iš Ukrainos pradėta planuoti dar iki karo. Pas mus pirmą kartą gyvai savo elektroakustinę simfoniją „Laws of Distraction“ pristatė talentinga lietuvė atlikėja Monikaze kartu su Šv. Kristoforo kameriniu orkestru, vokiečiai „Toy Toy“ nustebino didžiuliu muzikiniu profesionalumu, o štai grupei iš Taivano „Lucy“ teko groti per itin stiprią liūtį. Vienu metu atrodė, kad vėjas juos tiesiog nupus nuo scenos, tad pasirodymą sustabdėme. Ir tik vėliau sužinojome, kad tai ne tik kad pirmas jų koncertas Europoje, bet ir apskritai užsienyje. 

Didžiausias atradimas – kokie ištroškę atlikėjai yra po ilgų pandemijos mėnesių. Užsidarę savo namuose, jie sukūrė naujas programas, kurias pagaliau galėjo pristatyti gyvai. Tai matėsi jų veiduose – džiaugsmas pasirodyti žmonėms, užmegzti gyvą ryšį, pristatyti kūrybą naujoje vietoje.

Kas liks Kaunui, žiūrovui, Lietuvai, jos kultūros žemėlapiui po šio projekto? Kaip manote, ką jis palieka po savęs?

Norisi, kad ir „Vasaros scena“ paliktų pėdsaką Kaune – suteiktų impulsą žiūrovui daugiau pasidomėti teatru, muzika, iki šiol negirdėtais užsienio ar Lietuvos atlikėjais, apskritai, mieste sukurtų dar didesnį kultūros poreikį. Kartais žmonės per visus rūpesčius pamiršta, kad reikia poilsio ne tik kūnui, bet ir smegenims, o kultūra, atsiskleidžianti įvairiomis formomis, gali atpalaiduoti, įtraukti, netgi tapti tam tikra terapija. 

Visi „Kaunas 2022“ vasaros scenos renginiai – nemokami. Daugiau informacijos galima rasti čia. Visą „Kaunas 2022“ programą rasite www.kaunas2022.eu ar mobiliojoje programėlėje.