Gegužės 21, 22, 23 d. Nacionalinio Kauno dramos teatro Didžiojoje scenoje vyks ilgai laukta premjera „Ne sau žmonės“ pagal Vydūno kūrybą, kurią pristatys režisierius Jonas Vaitkus. Spektaklį kurianti gausi kūrybinė komanda Vydūno filosofinę mintį paverčia įspūdinga reginių-misterija.
pirmiausia žmonės yra žmonės, nesvarbu jų religija ar tautybė.
Įdomu, kad Vydūno drama „Ne sau žmonės“ turėjo būti suvaidinta Dramos vaidykloje dar 1920-aisiais. Ji aktualizuojama po 100 metų ir skleidžia kritišką santykį su šiandiena, kuomet dabarties žmogaus būklės diagnozė nustatoma žvelgiant per Vydūno (Vilhelmo Storostos) kūrybos prizmę. „Ne sau žmonės“ – spektaklis, skleidžiantis pamatines lietuvių humanisto, filosofo, rašytojo Vydūno idėjas, tirs žmogaus tobulėjimo pakopas: žmogus sau (laisvas), žmogus tautoje (realizuoja save tautoje), žmogus visatoje (per tautą žmogus ima matyti pasaulį).
Režisierius Jonas Vaitkus Vydūno filosofiją priartina prie laikmečio dvasinės ir moralinės situacijos. „Sąvoka „Ne sau žmonės“ turi didelę vertikalę savyje: galima sakyti sau žmonės, ne sau žmonės, žmonės ne sau. Galima pritaikyti visoms gyvenimo aplinkybėms, bet yra žmogus, – kosmopolitas, empatiškas, neempatiškas, religingas ir ne. Jeigu žmogus yra sau žmogus, jis bus ir kitam žmogus – užjaučiantis, pagarbus ir t.t. Mano pagrindinė spektaklio idėja buvo, kad pirmiausia žmonės yra žmonės, nesvarbu jų religija ar tautybė“, – teigia režisierius Jonas Vaitkus.
Dailininko Jono Arčikausko, kūrusio kostiumus ir scenografiją, manymu, kiek šiandienos žmogui Vydūnas yra svarbus ar aktualus, yra atviras klausimas: „Man jis labai svarbus. Mane jis švarina, valo, džiaugiuosi jį skaitydamas ir džiaugiuosi, kad Vydūno mintis įgauna scenos pavidalą, kad atsiranda žmonių, kuriems jis svarbus, ir brangus. “
Muzikai šiame spektaklyje tenka didžiulis svoris. Skamba archajiškos liaudies dainos, daug garsų, atliekamos vokalinės partijos, dainuojami intarpai. „Buvo nelengvas iššūkis. Daug diskutavome, kokiu raktu atrakinti Vydūną. Kartelė – labai aukšta, nes tai Lietuvos epas“, – prisipažįsta kompozitorius.
Choreografė Lina Puodžiukaitė-Lanauskienė sako, kad jai šis kūrybinis buvo labai įdomus ir atsakingas: „Spektaklyje daug muzikos, judesio. Judesys nėra natūralistinis, bet kupinas simbolikos. Veiksmas intensyvus, besikeičiantis, pripildytas skirtingų emocijų, spalvų. Aktoriai keičia judesius, plastiką, o tai yra sudėtinga.“
Aktorius Vaidas Maršalka, kuriantis tris vaidmenis spektaklyje, kalbėdamas apie spektaklį cituoja Vydūną: „Ar mes dar šio pasaulio žmonės, ar jau amžinos mirties sapne?“. Šis klausimas, pasak jo, yra aktualus, kiek savyje surandama žmogiškumo, kiek visa Lietuva suranda.
Aktorės Ingos Mikutavičiūtė nuomone, premjera moko mylėti žmogų, pasaulį: „Ne žodžiais tą daryti, o darbais, elgesiu, atsidavimu. Tokio dydžio ir bus mano meilė.“
Reginių misterijoje vaidina gausi aktorių trupė: Liubomiras Laucevičius, Jūratė Onaitytė, Vaidas Maršalka, Motiejus Ivanauskas, Greta Šepliakovaitė, Iveta Raulynaitytė, Inga Mikutavičiūtė, Audronė Paškonytė, Daiva Rudokaitė, Sigitas Šidlauskas, Andrius Alešiūnas, Henrikas Savickis, Gintautas Bejeris, Kęstutis Povilaitis, Saulius Čiučelis, Martyna Gedvilaitė, Kamilė Lebedytė, Justina Burškaitytė, Saulė Sakalauskaitė, Goda Petkutė, Marius Karolis Gotbergas, Dovydas Pabarčius.
Spektaklyje naudojamos Vydūno dramos: trilogija „Probočių šešėliai“( „Anga“, „Vėtra“, „Ne sau žmonės“, „Šventa ugnis“), tragedija „Pasaulio gaisras“, taip pat straipsniai, laiškai. Skamba liaudies dainos iš L. Rėzos rinkinio.
