Ar žinojote, kad visur pasaulyje vasaros lietus, pagaliau atėjęs po šilumos bangos, kvepia vienodai? Kvepia iš tiesų ne tai, kas krenta iš dangaus, – mėgaujamės dirvožemyje gyvenančių aktinomicetų, į grybelį panašių bakterijų, ir lietaus lašų sąjungos skleidžiamu aromatu.
Petrichoras (πέτρα senovės graikų kalba – akmuo, ἰχώρ – dieviškasis kraujas) – taip vadinasi tas, pasirodo, visiems Žemės gyventojams patinkantis kvapas. O gal ne visiems? Gal ir per drąsu teigti. Bet atsigaivinti po sausros juk taip malonu. Kam gali nepatikti?
Bet santykis su kvapu gali kisti. Turbūt ne vienas, skaitantis šias eilutes ir persirgęs Covidu, susidūrė su šiokiais tokiais uoslės pakitimais. Tas momentas, kai suvoki nieko nebeužuodžiantis, – baisus. Nebesupranti, ar esi alkanas, ar maistas apskritai dar tinkamas valgyti, o gal kas šalia dega, tik tu nežinai. Nebedžiugina net kava. O tuomet, jei pasisekė, po savaitės, jei nelabai – po kelių mėnesių, staiga vėl įkvepi… kad ir dantų pastos, kuri, pasirodo, su greipfrutais. Ar ką tik supjaustyto krapo. Kaimyno traukiamo dūmo. Bet ko, dabar nesvarbu, juk tokia laimė. Ypač jei gali tai daryti pilnais plaučiais.
Pilnais plaučiais mėgautis miestu – tai nebūtinai vien uostyti asfalto dulkes. Kaunas vis dar žalias, nors nekilnojamojo turto ir trinkelių vystytojai įnirtingai siekia savo tikslų. Jei vaikščioti Laisvės, o iš tiesų liepų, alėja darosi per lipnu – du, gal trys žingsniai, ir tu Panemunėje, Ąžuolyne ar VDU Botanikos sode. Ar prie Kauno marių, kurios, kaip anksčiau žurnale išsiaiškinome, kvepia marcipanais – tai žvejai vilioja žuveles. Bet visų geriausia panirti stačia galva į kadagius – kodėl, sužinosite skaitydami pokalbį su sertifikuotu gamtos terapeutu Linu Daubaru.
Žinoma, įkvėpimų numeryje būtinai užsuksime į VDU Botanikos sodą. Vienas populiariausių čia vykstančių renginių – „Kvapų naktis“, šiemet vyksianti miško ritmu. Kodėl? Išsiaiškinsime vaikštinėdami tarp bijūnų lysvių. Taip pat užsuksime į kvapniausią Kauno sandėliuką prie pat abiejų miesto stočių. Padiskutuosime, ką apie Kauną ir kauniečius pasakoja upių, upelių, upeliukų skleidžiami kvapai. Maironio lietuvių literatūros muziejuje „Hortus apertus“ kūrėjų dėka pasinersime į Dalios Grinkevičiūtės gyvenimą. Pasmalsausime, ar kvepėjo tarpukario miestiečiai – ir kur jiems muilą gamindavo. Taip pat susipažinsime su parfumere Egle Jonaityte, savo kūriniais įprasminusia jau ne vieną Kauno veidą.
Nemokamo žurnalo ieškokite visur Kaune ir kai kur Vilniuje. Taip pat ir internete.
