Atsitiktinumas arba meilė. Arba ir tas, ir tas. Na, dar darbas ar mokslai. Paklausus, kodėl savo namais pasirinko Kauną, naujakuriai dažniausiai pradeda nuo šių paprastų, bet lemtingų pasirinkimų.
„Kauno pilno kultūros“ puslapiuose per beveik septynerius metus pristatėme ne vieną „naująjį kaunietį“ – net turėjome tokią rubriką. Galbūt tai kompleksas, bet visuomet nuostabu susipažinti su žmogumi, kuriam čia patogiau, įdomiau, maloniau nei kokiame Vakarų didmiestyje. Mažiau nuostabos kelia nauji pažįstami iš Baltarusijos, Ukrainos – glosto širdį, kad mūsų šalyje ir mieste jie gali jaustis saugūs ir laisvi. Žinoma, norisi tikėti, kad vieną dieną jie grįš į gimtuosius namus.
Kita vertus, ar ne toks ir yra mūsų tikslas? Viena iš „Kauno – Europos kultūros sostinės 2022“ programų „Atminties biuras“ skirta nubraukti dulkes nuo tų istorijos puslapių, kuriuose Kaune knibždėte knibždėjo kultūrų, kalbų, religijų. Kai su Kauno apskrities viešosios bibliotekos darbuotoju, užkietėjusiu kaunistu Mindaugu Balkumi kalbėjomės apie mūsų miestą 1922-aisiais, jis pateikė itin akivaizdžią statistiką, rodančią, kiek tuomet buvo lietuviškumo. O kas yra lietuviškumas 2022-aisiais? Tikrai ne tik sutartinės ir tautiniai šokiai, nors tai irgi nepaprastai svarbu ir verta atidaus žvilgsnio. Juk net europietiškasis Kauno modernizmas kupinas lelijėlių ir kitų tautinių motyvų.
Bet ar lietuviškai puikiai šnekantis, čia ne vienerius metus gyvenantis olandas, norvegas, čekas yra mažiau kaunietis už tą, kuris didžiuojasi, kad ir jo proseneliai čia gimė? Norime, kad Kaunas augtų ir klestėtų. Tad visai kaip tuomet, kai mūsų miestui teko sostinės vaidmuo, ar XIV amžiuje, kai Gediminas visus laiškais kvietė į Vilnių, mums ši asmenybių apykaita būtina. Skirtingos patirtys, požiūriai, ambicijos, galimybės – tik visa tai sulieję, suradę bendras jungtis, galime sakyti, kad gyvename šiuolaikinėje kultūros sostinėje. Ne tik Nemuno ir Neries, bet ir žmonių santakoje.
Birželį „Kaunas pilnas kultūros“ kviečia pažindintis su labai skirtingais, bet vienodai gerai Kaune besijaučiančiais herojais. Vinco Mykolaičio-Putino eilėmis susidomėjusi Clara, komiksų čia pasigendantis Jindřichas, literatūrą įsimylėjęs Jūlianas, bičiuliai tapytojai Reiu ir Peeteris, tėvynainiams meno kalba padedanti Olha, „Santakos“ savaitgalio metu vestuvių metines atšventę žurnalistai Marina ir Edo bei psichologijos magistro darbą ką tik apsigynusi Maria. Sutikę juos mieste būtinai pasisveikinkite.
Nemokamo žurnalo ieškokite kavinėse, galerijose, muziejuose, bibliotekose ir kitose kultūringose vietose Kaune bei kai kur Vilniuje. Arba vartykite internete.
