Režisierius, poetas, filosofas, tapytojas, rašytojas – toks buvo Pieras Paolo Pasolinis – viena ryškiausių XX a. Italijos ir kino pasaulio asmenybių. Šiemet minint 100-ąsias menininko gimimo metines „Skalvijos“ kino centras rengia režisieriaus filmų retrospektyvą. Specialus filmo „Teorema“ seansas vyks ir Kauno „Romuvoje“ gegužės 22 d., sekmadienį, 17:45 val.
Šį sekmadienį kino centre „Romuva“ bus rodoma mįslingiausia, vienai interpretacijai nepasiduodanti režisieriaus juosta „Teorema“ (1968). Tai – Kaune neseniai viešėjusios Marinos Abramović vienas mėgstamiausių filmų.
Į tipiškos buržua šeimos namus įžengia nepažįstamasis: jaunas, išvaizdus, kuklus vyras, Pasolinio apibūdintas kaip „antgamtinė būtybė ir metafizinis apreiškimas: galbūt net velnias, arba velnio ir Dievo mišinys.“ Kiekvienas namų gyventojas įžvelgia jame jėgą, leidžiančią išpildyti troškimus, paprastai uždraustus suvaržytoje šeimos struktūroje. Nepąžistamajam išėjus, šeimą ištinka egzistencinė krizė.
„Žvelgiant į Pasolinio kūrybą stebina režisieriaus laisvė drastiškai keistis, gebėjimas atmesti vieną kūrybinę kryptį ir imtis visiškai naujos, taip pat plačiai aprėpiantis, visada angažuotas autoriaus žvilgsnis – tai džiugus, su meile žvelgiantis į paprastą žmogų, tai aršiai kritikuojantis visuomenę. Priežasčių „Skalvijoje“ parodyti P. P. Pasolinio filmus daugiau nei viena. Visų pirma, tai unikalus kino kūrėjas. Antra, šiemet minime režisieriaus gimimo šimtmetį, nuo paskutinio išsamaus kūrėjo pristatymo Lietuvos kinuose praėjo daugiau kaip dvidešimt metų“, – sako retrospektyvos programą sudariusi „Skalvijos“ kino centro programų koordinatorė Eglė Maceinaitė.
Pasolinis gimė Bolonijoje karininko ir pradinių klasių mokytojos šeimoje. Čia jis baigė filologijos studijas ir pradėjo rašyti eiles, įstojo į komunistų partiją. Laužydamas nusistovėjusias literatūros tradicijas, jis pradėjo rašyti friulų tarme. Eilėraščių rašymas tarmiškai buvo suprantamas kaip literatūrinis ir politinis pasipriešinimas – Musolinio valdymo metais buvo uždraustas bet koks ne bendrinės kalbos vartojimas. Taip pat pats Pasolinis save tapatino su šnektą vartojančiais valstiečiais. Net ir vėliau kurdamas filmus, paprastų žmonių vaidmenis skirdavo neprofesionaliems aktoriams, nes, pasak režisieriaus, viduriniosios klasės aktorius negali apsimesti valstiečiu ar gamyklos darbininku.
Savo karjerą kine Pasolinis pradėjo kaip scenaristas Romoje, jis asistavo Federico Felliniui rašant autentiškus gatvės dialogus juostai „Kabirijos naktys“ (1957). Jau tada Italijoje jis buvo pripažintas rašytojas ir poetas, tačiau toliau ieškojo tradicijų nesuvaržytos poetinės kalbos, kuria jam tapo kinas.
Pasolinio mirtis sukrėtė visą pasaulį ir Italijoje buvo lyginama su Johno F. Kenedžio nužudymu. Jo kūryba vėliau įkvėpė daugybę kino kūrėjų: Rainerį Wernerį Fassbinderį, Dereką Jarmaną, Abel Ferrarą ir kitus. Savo kino aikštelėje jis užaugino kino italų kino provokatorių Bernardo Bertolucci.
Retrospektyvą remia Lietuvos kino centras. Retrospektyvos iniciatorius – Giedrius Zubavičius (MA NO FILMS). Renginio partneris: Italų kultūros institutas Vilniuje, kino centras „Romuva“.
