Stasys Ušinskas (1905–1974) – viena brandžiausių ir novatoriškiausių Lietuvos meno asmenybių. Kaip profesionalus menininkas susiformavęs Kauno meno mokykloje, vėliau studijavęs Paryžiuje, unikaliai jungė lietuviškos mokyklos ir avangardistinių XX a. Vakarų Europos meno krypčių pasiekimus, jo vardas minimas pristatant Lietuvos kultūrą tarptautiniame kontekste. Būtent šio menininko paveikslas „Maudynės“ panaudotas Lietuvos pašto ženklui, skirtam Kaunui kaip Europos kultūros sostinei pažymėti.
Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje atidarytoje parodoje „Stasio Ušinsko marionetės ir tarptautinė modernizmo estetika“ norima priminti dailininko iki karo, 1933–1940 m., vystytą, o sovietmečiu nuslopintą teatrinę veiklą. Parodoje eksponuojama penkiolika Stasio Ušinsko marionečių – viena unikaliausių kolekcijų, saugomų Lietuvos teatro muzikos ir kino muziejuje.
Taip pat rodomi ir marionečių brėžiniai bei jų rentgenogramos. 2006, 2012, 2019 m. marionetės buvo restauruotos Prano Gudyno restauravimo centre, ir taip atsirado galimybė pamatyti marionečių techninę struktūrą. Ir, žinoma, rodomas marionečių filmas „Storulio sapnas“. 2019 m. birželio 4 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo teikimu šis Stasio Ušinsko filmas ir jame vaidinusių marionečių brėžiniai yra pripažinti nacionalinės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir įrašyti į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą.
Stasys Ušinskas buvo universalus menininkas – tapytojas, grafikas, vitražininkas, scenografas, pedagogas, lėlininkas. Dailininkai Stasį Ušinską laiko monumentaliosios lietuvių tapybos pradininku – lietuviškos vitražo mokyklos įkūrėju; kinematografininkai – pirmo įgarsinto marionečių filmo autoriumi; lėlininkai jį vadina profesionalaus Lietuvos lėlių teatro pradininku. Dėl išskirtinės veiklos lėlių teatro srityje 1933–1940 m. Stasys Ušinskas dar tituluojamas „autorinio teatro“ bei „dailininko teatro“ pirmeiviu. Visa jo kūryba gali būti priskirta meniniam avangardui, o kiekviena jo kūrybos kryptis unikali, reikalaujanti atskiro dėmesio.
Taigi, kur slypi Stasio Ušinsko marionečių unikalumas? Dailininkas 1925–1929 m. studijavo tapybą Kauno meno mokykloje, o mintis apie marionetes jam atėjo išvykus į Paryžių. Jį įkvėpė prancūzų teatro dailininkės, kubofuturistės dizainerės Alexandros Exter (1882–1949) meninės idėjos. Taip pat Paryžiaus bibliotekose jis domėjosi lėlių teatro istorija, senovės kinų ir japonų lėlėmis. Dailininkas Stasys Ušinskas sukūrė universalių lėlių kolekciją, planuodamas jas panaudoti įvairiems būsimiems teatro ir kino pastatymams. Pritaikydamas konkrečiam personažui, keitė lėlių detales: kostiumus, veido „grimą“, galvos apdangalus. Ką tai reiškia, geriausiai supranta patys teatralai ir lėlininkai.
Bene nuodugniausiai menininko marionetes ištyrinėjęs Vilniaus teatro „Lėlė“ režisierius ir dailininkas Rimas Driežis paaiškina, kad Stasio Ušinsko marionetėse yra sumontuota gausybė lėlių judėjimo galimybių: jų akys žvalgosi, antakiai kilnojasi, lūpos daro grimasas, žandikauliai juda. Tai yra daugybė triukų, kurių gali prireikti skirtinguose vaidinimuose. Pasak Rimo Driežio, šiais laikais kiekvienam spektakliui kuriama speciali lėlių kolekcija. Jei lėlei mirksėti nereikia, tai joje tos funkcijos ir nebus. O štai Stasio Ušinsko marionetės, kurtos kaip nuolatinė teatro trupė (artima Commedia dell’arte tradicijai), vėliau pritaikytos ir kinui. Stasio Ušinsko marionetės yra kaip aktoriai, tačiau jos nėra žmogaus kopija ir kartais žmonėms pasirodo nepatrauklios. O dėl įmontuotų daugybės mechanizmų, sudarytų iš svertų ir metalo spyruoklių, lėlės yra sunkios, todėl aktoriams jas valdyti buvo nelengva.
„Storulio sapno“ sėkmė davė impulsą įsteigti bendrovę „Lietuvos filmas“, iš kurios vėliau išaugo Lietuvos kino studija.
Pirmą spektaklį su savo lėlėmis Stasys Ušinskas kūrė pagal rašytojo Antano Gustaičio pjesę „Silvestras Dūdelė“ (režisieriai Henrikas Kačinskas ir Vladas Fedotas Sipavičius, kompozitorius Viktoras Kuprevičius, lėles gaminti padėjo Petras Svidras). Premjera Kaune įvyko 1936 m. gegužės 6 d. Ši data laikoma profesionalaus Lietuvos lėlių teatro įkūrimo diena ir kasmet minima kaip lėlininkų profesinė šventė. Šis spektaklis per kelis mėnesius buvo parodytas 56 kartus. Viena iš aktorių, valdžiusių marionetę – katiną, buvo Monika Mironaitė.
1938 m. Ušinskas sukūrė pirmąjį garsinį aštuoniolika minučių trunkantį marionečių kino filmą Lietuvoje „Storulio sapnas“. Filmui panaudotos lėlės, vaidinusios spektaklyje „Silvestras Dūdelė“. Reikėjo pakeisti tik tam tikras detales – kostiumus, galvos apdangalus. Pavyzdžiui, lėlė, vaidinusi pagrindinį vaidmenį spektaklyje „Silvestras Dūdelė“, filme „Storulio sapnas“ įkūnijo du skirtingus personažus. Lėlės šiek tiek perdirbtos atsižvelgiant ir į filmavimui naudojamą apšvietimą. Jolė Stimbirytė pastebėjo, kad filme beveik nesimato siūlų, kuriais valdomos marionetės. Pasirodo, buvo naudojami mėlynos spalvos siūlai, kurie nufilmuoti tampa nematomi.
1939 m. Stasio Ušinsko filmas parodytas Niujorke. Filmu susidomėjo JAV animacinių filmų bendrovė „Dalcompany“. Ji nupirko „Storulio sapną“ ir užsakė dailininkui pastatyti naują filmą H. K. Anderseno pasakos „Lakštingala“ motyvais, tačiau prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas sutrukdė šią idėją įgyvendinti. 1940 m. gegužės 28 d. Stasio Ušinsko sukurta marionečių technologija užpatentuota Jungtinėse Amerikos Valstijose. Patentas galioja iki šiol. O parodoje galima pamatyti 1939 m. gruodžio 7 d. Stasiui Ušinskui iš Vašingtono atsiųstą patvirtinimą dėl marionečių technologijų patento išdavimo. Kartu buvo įsegti ir Stasio Ušinsko marionečių brėžiniai.
Antrojo pasaulinio karo ir pokario okupantų diktuojami meno ribojimai privertė Stasį Ušinską nutraukti teatrinę veiklą. 1961 m. Lietuvos televizijoje buvo pastatytas animacinis filmas „Iš namų ir atgalios“. Jame panaudotos Stasio Ušinsko sukurtos marionetės. Ironiška, bet marionečių autorystė filmo subtitruose paminėta nebuvo: reikėjo formuoti mitą, kad nei lėlių teatro, nei animacijos „buržuazinėje“ Lietuvoje nebuvo. Filmo originalus negatyvas saugomas Lietuvos centriniame valstybės archyve.
Vis dėlto Stasio Ušinsko dar Nepriklausomoje Lietuvoje nuveikti „lėliškieji“ darbai teikė stiprybės ir drąsos „tarybų Lietuvos“ lėlininkams, kai šie ėmė vaduotis iš sovietinės estetikos reikalavimų. Kaip sako Rimas Driežis: „Ir visa, ką mes turim šiandien, galima sakyti, sudygo iš Stasio Ušinsko pasėtos sėklos.“ O, pasak Jolės Stimbirytės, galima drąsiai teigti, kad būtent „Storulio sapno“ sėkmė davė impulsą įsteigti bendrovę „Lietuvos filmas“, iš kurios vėliau išaugo Lietuvos kino studija.
Stasys Ušinskas teatrinės veiklos ėmėsi būdamas žingeidus ir įžvalgus. O jo marionečių unikalumas svarbus ne tik teatro lygmeniu. Menotyrininkai atkreipia dėmesį į marionečių, kaip modernistinės dailės, groteskiško braižo inspiracijas. Tai yra marionetės padėjo formuoti ne tik teatro, bet ir dailės modernizmo estetiką ne tik vietiniu, bet ir tarptautiniu mastu. Dailėtyrininkė Rasa Janonytė kaip jungiamąją Stasio Ušinsko kūrybos sričių grandį įvardijo dinamiką – gyvą veiksmą, judėjimą, judesį. Teatras natūraliai inspiravo Ušinsko tapybą, grafiką ir, atvirkščiai – pavyzdžiui, vitražas keliavo į teatro sceną ir t. t.
Stasio Ušinsko marionečių parodą Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje inicijavo Kauno valstybinis lėlių teatras, kuris rengia tarptautinį lėlių teatrų festivalį KAUNAS PUPPET’22. Parodos bendraautoris – Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus. Šis muziejus saugo Stasio Ušinsko marionečių kolekciją. Jų dar yra ir Vilniaus teatro „Lėlė“ Gyvajame lėlių muziejuje. Tarp daugybės lėlių, kaukių, scenografijos elementų, padarytų tame pačiame pastate esančiose dirbtuvėse, taip pat yra saugomi ir keli išskirtiniai eksponatai, sukurti ne „Lėlėje“: tai lietuvių profesionalaus lėlių teatro pradininko Stasio Ušinsko marionetės.
Stasio Ušinsko atminimą saugo ir Stasio Ušinsko muziejus Akmenėlių dvare. 2020 m. Stasio Ušinsko 115-ojo jubiliejaus proga Akmenėlių dvare buvo pastatyta skulptoriaus Danieliaus Sodeikos skulptūra marionetei Arkliukas. Na, o Kauno valstybinis lėlių teatras Stasio Ušinsko indėlį į lėlių teatrą įprasmina atidengdamas marionetės „Dainininkė“ išdidintą repliką teatro kieme.
Gegužės 19 d. 18.00 val. kviečiame lankytojus į teatrališką šios parodos pristatymą.
