Kovo 18-20 d. Kauną užlies miego banga. „Plaštakės. Miego metamorfozės” – trijų dienų trukmės renginių ciklas, kurio metu menininkai kvies žiūrovą sustoti, atsigręžti į save, pabūti kartu ir pailsėti. Po poilsio įvyks metamorfozė: iš vikšro išsiris drugelis.
Kovo 18 d. minima pasaulinė miego diena, kuria siekiama pažymėti sveiko miego privalumus bei skatinti miego sutrikimų prevenciją ir valdymą. Būtent šią dieną atidaromas ir miego festivalis. „Miego tema man visad buvo artima. Pradėjusi organizuoti miego festivalį, prisiminiau, jog prieš kelerius metus vienam renginiui buvau pasiūliusi šūkį: „Stipriausi nemiega!“, kuris vėliau ir laimėjo konkursą. Tačiau dabar, tarsi atsvarą jam noriu sukurti festivalį, kuris pasakotų apie miego svarbą, nors prieš tai tas šūkis buvo ir kitoks“,– pasakoja festivalio organizatorė Ugnė Žukauskaitė.
Renginių cikle „Plaštakės. Miego metamorfozės” menininkai auditoriją kvies išsinerti iš rutinos, atsigręžti į save ir būtį patyrinėti per šiuolaikines meno formas bei pojūčius. „Festivalis suteiks galimybę patirti daugybę skirtingų sapnų ir susitikti su savimi. Pradinė miego festivalio idėja kilo nuo minties, jog būtų smagu visiems susirinkti, galbūt miške, ir kartu pamiegoti bei pailsėti, tačiau bėgant laikui koncepcija kito, kol išsivystė į tai, ką išvysite jau šį savaitgalį“, – festivalį anonsuoja jo iniciatorė.
Ugnė Žukauskaitė taip pat yra ir Kauno miesto kamerinio teatro kartu su „Kaunas 2022“ vykdomos Jaunųjų prodiuserių ugdymo programos PRODIUSAI COLAB dalyvė. „Prie šios programos prisijungiau ieškodama daugiau saviraiškos formų, siekdama pasisemti naujų žinių, patirčių bei išmokti kaip įgyvendinti savo idėjas“, – mintimis dalijasi Ugnė, kurios organizuojamas Miego festivalis būtent ir taps baigiamuoju asmeniniu projektu prodiuserių ugdymo programoje.
„Plaštakės. Miego metamorfozės” kauniečius ir miesto svečius kviečia patirti net 6 sapnus:
Sapnas Ukrainai (kovo 18 d. 19 val.) – Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus vidiniame kiemelyje Kryžių miškas alsuoja ramybe. Vis dėlto kartu jis slepia ir skaudžią praeitį, kuomet buvo bandoma susidoroti su tauta palaužiant jos tikėjimą ir dvasią – pradėtas masinis kryžių naikinimas. Žmonės nepasidavė, kovojo ir nugalėjo. Kviečiame į taikos ir palaikymo akciją Ukrainai, skambant gongų, būgnų, violončelės bei kitų instrumentų muzikai, kurie erdvę ir kūną užpildys stipriomis savo vibracijomis bei energija.
Sapnas Nr. 1 (kovo 18-20 d.) – Daniel Kersh paroda „Vidinės vizijos“. Naujųjų medijų menininkas į vieną modernaus meno kūrinį sujungia mokslą, meditaciją, meną ir technologijas. Paroda – vidinio ir išorinio pasaulių kontrastas, kuris naikina žmonijos, kaip gyvybės centro prasmę. Pasitelkiant dirbtinį intelektą, dangoraižių bei šviesos abstrakcijų nuotraukas sukuriamos pilnos visatos ir tai, kas tebuvo maža sėkla, metamorfozės būdu pavirsta į gyvybės kupiną pasaulį.
Sapnas Nr. 2 (kovo 19-20 d.) – patyriminė šiuolaikinė opera S‘anatomia. Tai jautrus šiuolaikinės muzikos opusas, sujungiantis dabarties akustinę manierą su muzikinėmis kolektyvinės pasąmonės replikomis ir konceptualia atlikimo filosofija. Nuo pat pirmos patyrimo akimirkos žiūrovas ištirpsta ištisiniame garso pasaulyje ir garsų visumą bei aktorių veiksmą patiria kaip mistinę kelionę.
Sapnas Nr. 3 (kovo 20 d.) – interaktyvus performansas „Įkvėpimo stotelė“. Ilgai sėdėjome užsidarę nuo pasaulio ir vieni nuo kitų, tad daugeliui iš mūsų pradėjo trūkti įkvėpimo. Pasitelkdamos šešėlių ir pojūčių teatro metodus performanso kūrėjos kviečia skubančius, ieškančius ir nerandančius atsipalaiduoti ir grįžti į save.
Sapnas Nr. 4 (kovo 20 d.) – spektaklis „Akmuo. Vanduo. Geluonis“. Reikia liautis matyti, kad pradėtum regėti. Šiame spektaklyje tikrasis veiksmas prasideda tada, kai vaizdai išnyksta. Publika įtraukiama į ritualą, kur kartu su spektaklį vedančiais aktoriais tampa aktyviais pojūčių teatro veikėjais.
Sapnas Nr. 5 (kovo 20 d.) – trumpametražio filmo „4 Mortos“ premjera. Mirtis ir jos ritualas yra toks pats natūralus kaip gimimas, kaip ir pats gyvenimas. O kas, jei gimdami mes jau mirštame? Kodėl Morta, mirties deivė, galanda dalgį nuo pat akimirkos, kai mus sūpuoja lopšyje? Šis filmas atgręžia mus į mistikos ir ritualų pasaulį. Ar šiandieniniam žmogui jis vis dar reikalingas? Ar būtina atsigręžti į mirtį, kuri… visada kažkur šalia.
Daugiau informacijos apie festivalį
„Reaguodami į karą Ukrainoje savo festivalį taip pat norime dedikuoti ramiam miegui Ukrainoje bei visame pasaulyje“, – skelbia organizatoriai. Festivalio metu bus renkamos aukos į „Mūsų širdys ir rankos – Ukrainai!“ fondą, o Ukrainos piliečiai į renginius galės patekti nemokamai, užsiregistravę internetu: https://forms.gle/6gsgrbTxtnQmLSpQ8
