Prieš 80 metų iš Štuthofo koncentracijos stovyklos išlaisvintas Balys Sruoga užrašė knygą „Dievų miškas“. Tiesa, visuomenė ją perskaitė tik daug vėliau, pats autorius išleidimo dienos nesulaukė, Dešimt metų po rašytojo mirties ji pasirodė cenzūruota, o autentiško teksto reikėjo laukti dar ilgiau.
O kaip šis tekstas skamba šiandien? Maironio lietuvių literatūros muziejus klausia – ką B. Sruogos „Dievų miškas“ pasakoja apie mus ir dabartį, ir nuo rugsėjo 13-osios kviečia lankyti naują parodą „Dievų miškas“: sunaikinti žmogų žmoguje“.
„B. Sruogos romanas „Dievų miškas“ kalba ne tik savo turiniu, bet ir komplikuota leidybos istorija. Minėdami 80-ąsias memuarų knygos sukūrimo metines, kviečiame pamąstyti apie kūrybinę laisvę ir jos sąlygiškumus“, – teigiama parodos anotacijoje. Anot rengėjų, skaudus knygos likimas svarbus ir kaip to laiko politinės situacijos liudininkas, nes visą sovietmetį ir net po jo moksleiviai mokyklose skaitė cenzūruotą kūrinį.
1924 m. B. Sruoga baigė Miuncheno universitetą, kur mėgavosi Vakarų kultūra, o 1943 m. Vokietijos naciai jį išvežė kalėti. Koncentracijos stovyklą iškentęs B. Sruoga neįtiko ir tarybų valdžiai. Buvo nesuprastas dėl aštraus, groteskiško stiliaus ir antipolitinės pozicijos, nes kalbėjo ne dokumentiniu, o meniniu stiliumi. Su unikaliu, išskirtiniu kūriniu ir jo autoriumi buvo susidorota. Štuthofo koncentracijos stovyklos potyriai sukrečia, tačiau ne mažiau šokiruoja ir rašytojo bejėgystė prieš valstybės aparatą jau taikos metu.
Parodoje lankytojai įžengs į paskutinį B. Sruogos gyvenimo periodą. Jame – du „kurortai“: Štuthofas, „pajūrio kurortas“, kur rašytojas išgyvena tikrą siaubą, tačiau nesustodamas rašo komedijas; ir saulėtas Birštonas, kur jis paniręs į tamsius „Dievų miško“ rankraščius. Fone – „išlaisvintas“ pokario Vilnius ir aklina vidinė tamsa.
Balys Sruoga koncentracijos stovykloje. Izidorius Armonavičius, XX a. II p. Popierius; aliejiniai dažai. Biržų krašto muziejus „Sėla“
