2018 metų pabaigoje socialinių tinklų sraute vis dažniau ėmė šmėžuoti įrašai apie greitu metu duris atversiantį „4 butą“. Menu, kad žinia dalinosi didelis būrys pažįstamų: nuo muzikantų ir kultūrininkų iki informatikų ir mechanikų. Atrodė, kad pagalbos ranką pasiruošimo procesuose ištiesė kone kiekvienas bent truputį kultūriniame lauke besisukantis jaunuolis.
Kęstučio gatvės pradžioje įsikūręs „auksas“ ryškiausiai spindėjo kiek ilgiau nei metus – nuo 2018 m. spalio iki 2020 m. pradžios. Po to, pasaulį apėmus pandemijai, viskas ėmė ir sustojo. Ar visam laikui? Apie visus per daugiau nei metus ten nutikusius gerus ir blogus dalykus man papasakojo „4 buto“ atstovai: koncepcijos sumanytoja Lina Majauskaitė-Kazlauskienė, buvusi buto renginių organizatorė Monika Kazlauskaitė ir dabartinis erdvių vadovas Romantas Daugėla, taip pat prisidėjęs prie renginių kuravimo.
Ilgą laiką, prieš bute įsikuriant pasakojimo herojams, čia veikė advokatų kontora ir informatikų biuras, o sienas dengė tapetai su nutriušusiais dolerio ženklais. Įėjus jautėsi sovietinis kvapas, raginęs kuo greičiau pradėti kapitalinį remontą. „Pati pradžia buvo labai sunki, niekas mumis netikėjo, nenorėjo padėti“, – atviravo Lina. Vos gavę raktus, kuratoriai leidosi į kelis mėnesius trukusią buto remonto kelionę, įtraukusią visus artimuosius.
„Džiaugiuosi, kad turėjome tikrai puikių bičiulių ir giminaičių, kurie mums padėjo. Pavyzdžiui, mano tėtis įrengė tualetą, o brolis sutvarkė elektrą. Net socialiniuose tinkluose skelbdavome, jog ieškome žmogaus nudažyti sienoms, o atsidėkoti galėdavome nebent picos gabalėliu. Ir pagalbos vis tiek sulaukdavome. Buvo tikrai sunku, tačiau su tokiu bendruomenės palaikymu viskas įmanoma“, – papildė Monika.
„4 buto“ vadinamosios lubos – 150 žmonių. Tiek jų susirinko vieno standupo metu.
Remonto metu pamažu ėmė kisti ir erdvių panaudojimo planas: iš pat pradžių orientuotasi visai ne į renginius, parodas ar koncertus, viena iš „4 buto“ įkūrėjų Lina planavo bute įkurti fotostudiją. „Norėjau turėti savo erdvę, nes būdavo pigiau mėnesiui nuomotis butą, negu kelioms valandoms fotostudiją. Ilgainiui supratau, kad atsirado daug žmonių, besidominčių tuo, ką čia planuojame daryti, kiti siūlėsi padėti. O kadangi mus supo meniški, kultūringi ir muzikalūs žmonės, atėjo mintis, kad šiose erdvėse galima padaryti žymiai daugiau. Taip atsivėrėme kūrybai“, – pasakojo Lina.
Butui atsidarius, bendruomeniškumas natūraliai sudėliojo viską į savas vietas. Daugelis ėmė matyti patalpas kaip gerą vietą ne tik minėtoms fotosesijoms, bet ir kitiems renginiams – tiek dėl puikios lokacijos, tiek dėl unikalių mažų erdvių, sukūrusių išties jaukų ir intymų „buiteko“ pojūtį. Pašnekovai prisiminė, kad tuo metu apskritai mažai kas suvokė, kaip galima tokius dalykus – koncertus, spektaklius, parodas, standupus, jogą ar net egzaminus – rengti paprastame bute, o ne kokioje koncertų salėje.
„Erdvės buvo labai skirtingos – nuo fotostudijos iki muzikos studijos, virtuvės ar nemažo balkono, atvėrusio vaizdą į Kauno vaiduoklį – „Britanikos“ viešbutį. Tiesa, iš pat pradžių įsileisdavome tik savus – bijodavome, kad išpurvins kokius kilimus, bet ilgainiui atsipalaidavome“, – pasakojo Romantas. Panašu, kad žmonės tiesiog degė šia idėja. Jie žinojo, kad už šių erdvių stovi ne komerciniai gigantai, o paprasti, kultūra besidomintys žmonės, norintys burti bendraminčius. „Žmonės norėdavo per savo prizmę patirti „4 buto“ erdves. Tikiu, kad čia ir slypėjo ta magija. Tikrai ne veltui dar iki pat šiandienos kone kasdien pagalvoju apie visus gražius dalykus, kuriuos kartu ten sukūrėme“, – pridūrė Monika.
„4 buto“ vadinamosios lubos – 150 žmonių. Tiek jų susirinko beveik 110 kvadratų plote vieno komiko standupo metu. „Dalis net netilpo – lyjant lietui laukė eilėje už durų“, – su šypsena veide pasakojo Romantas. Per tą renginį tarp žmonių pasimetė ir vienas iš buto kuratorių auginamų katinėlių, vardu Pycha. Laimei, prapuolė neilgam – pasirodo, buvo įsitaisęs lankytojo kapišone ar net kišenėje.
„Visgi geriausiai „4 buto“ renginių etapą man vainikuoja 2018 metų kalėdinis renginys, kai pas mus atvyko „Farų“ laidos komanda. Atidarome duris, ten – kameros ir policija, o pas mus – daugybė žmonių ir didelis triukšmas. Truputį išsigandome, bet policininkai greitai suprato, kad tai tik fainas jaunimas, niekas nieko blogo nedaro – tiesiog šoka ir kalbasi. Kamera greit buvo išjungta, po to gavome po „pitaką“ ir jie išėjo. Matyt, kažką gerai darėm, nes nebuvo prie ko prikibti“, – juokėsi Romantas.
Po tokio greito starto „4-tas butas“ išsiplėtė. Atėjus 2019 metų vasarai, kolektyvas suprato, kad ima trūkti vietos. Lyg tyčia po butu tuo metu atsidarė greito maisto restoranas „Bazooka“. Netrukus pašnekovai pradėjo su jais planuoti bendrus renginius. Jie vaišindavo mus ir atlikėjus maistu, duodavo gėrimų, o mes organizuodavome renginius šalia jų esančioje mašinų aikštelėje ir pritraukdavome žmones. Jeigu trūkdavo vietos, atsinešdavome baldų iš buto. Visi buvo laimingi. Bet dabar, kai pagalvoju, tai iš tiesų buvo išprotėjimas – mes tiesiog ateidavome į viešą aikštelę, patys viską apsitverdavome ir be jokių leidimų organizuodavome renginius. Ir iš to net šiek tiek užsidirbdavome buto išlaikymui“, – juokėsi Monika.
Interviu metu išgirdusi tiek daug įdomių istorijų ir patirčių net pati pasimečiau. Kodėl pačiame žydėjime ši unikali erdvė užvėrė duris viešiems renginiams? Tikiu, kad atsakymas kai kam gali pasirodyti nuspėjamas – prie to prisidėjo kaimynai. Tačiau galutinis sprendimas buvo priimtas tik po visuotinio karantino.
„Pradėjome labiau kreipti dėmesį į tai, ką sako kaimynai, kai susipažinome su garso įstatymais. Atidžiau rinkomės renginius, stengėmės nesukelti triukšmo po 22 valandos, nes nuolat būdavo kviečiama policija. Ilgainiui prieš kiekvieną renginį man ėmė kilti spaudimas – žinojau, kad reikės arba eiti aiškintis su kaimynais, arba man skambins savininkas. Kalbant atvirai, pavargome“, – pasakojo erdvės koncepto sumanytoja Lina. Kuratoriai taip pat prisiminė nesupratę kaimynų pykčio ypač todėl, kad namo pirmame aukšte tuo metu buvo įsikūręs striptizo klubas. „Mes darydavome savo renginius iki 22–23 valandos ir nuolat gaudavome priekaištų, tačiau tas pats striptizo klubas, kuris kasdien naktimis triukšmauja ir kurio garsus galima girdėti per visus aukštus, atsidaro būtent tuo metu, kai mes užsidarome. Ir kaimynams tai netrukdydavo“, – sakė Monika.
Dabar – ketvirti metai, kai „4 buto“ ritmas tapo kur kas lėtesnis. Paklaususi organizatorių – Monikos, Linos ir Romanto – ar panašaus formato erdvės galėtų prigyti ir dabar, išvydau šypsenas. Visi trys lyg susitarę kartojo, kad tokių erdvių išties reikia Kaunui, tačiau niekas iki galo nežino, kas buvo tas slaptas ingredientas, sukūręs tokias nuostabias emocijas jų kuruotose erdvėse. Galbūt bendruomeniškumo jausmas, kurio taip dažnai visiems pritrūksta. Bet kas ten žino – gal šios erdvės dar kada atgims antram viešam gyvenimui. O kol kas butas yra Romanto rankose – čia vis dar veikia fotostudija, įrašų studija, o neseniai buvo ir biuras. Planuojama sukurti ir podkastų įrašų studiją. Kaip suprantu, netrukus konceptas turėtų keistis: greitu metu prasidės remontas, po kurio laukia įvairiausios idėjos ateičiai.
„Labai norėčiau visus čia vėl pakviesti, bet kol kas palikime viską tarp eilučių. Svarbiausia, kad butas vis dar gyvas, čia dar skamba fotoaparatai, gitaros ir sintezatoriai, tik kur kas tyliau nei anksčiau“, – pokalbį užbaigė Romantas.
