Rugsėjo 12 d. atidaroma 15-oji Kauno bienalė „Gyvenimas po gyvenimo“ kviečia pažvelgti permainingą ir prieštaringą dabartį. Šiais metais ji suburs daugiau nei 30 menininkų iš beveik 20 pasaulio šalių ir trijų žemynų.
Pagrindinėje parodoje dėmesys kryps į tai, kaip meninė kūryba – nuo instaliacijos ir skulptūros iki tapybos, vaizdo meno ir fotografijos – atsiskleidžia nežinios laikotarpiu. Po įvairias Kauno vietas pasklidę šiuolaikinio meno kūriniai apmąstys šio kaitos laikotarpio nuotaikas ir būsenas, taip pat domėsis, kaip bendruomenės, jų kultūrinės išraiškos ir pats šiuolaikinis menas orientuojasi nežinomybėje bei kaip save iš naujo apibrėžia jos akivaizdoje.
„Gyvenimas po gyvenimo“ – menas nežinomybėje
Paroda atidaroma globalių politinių ir ekonominių tektoninių lūžių ir „naujosios pasaulio tvarkos“ kontekste, kai privačių korporacijų algoritmai veikia kiekvieno asmens pasaulėvaizdį, kai keičiasi, tarptautinė „taisyklėmis grįsta“ tvarka, kurią pažinojome, kai vyksta karas Europoje, demokratijų ir pačios demokratijos mažėja, o šiuolaikiniu menu kaip įrankiu ją eksportuoti suabejota.
Pasak, 15-osios Kauno bienalės kuratoriaus Adomo Narkevičiaus, pastarąjį dešimtmetį šiuolaikinio meno bienalių laukas vis dažniau ėmėsi reaguoti į dabarties politinius ir socialinius iššūkius, ekologinę krizę bei okupacinius karus, bet atsisakė plačių, filosofinių ateities vizijų. Vietoje greitų priešnuodžių, „Gyvenimas po gyvenimo“ pakvies parodos lankytojus kartu su kūrėjais klaidžioti po fragmentiškų šio neramaus laiko pasakojimų, vaizdinių bei formų mozaiką.
Balsai ir idėjos
Jubiliejinėje bienalėje bus pristatomi pasaulyje bei Lietuvoje pripažinti ir kylantys kūrėjai, gausu ambicingų meninių projektų ir eksperimentų.
Kultinis britų menininkas ir filmų kūrėjas John Smith, pasitelkdamas „universalų“ Vardenį Pavardenį, apmąstys savo meninį palikimą, onkologinę ligą bei fiksuos dabartį: nuo britpop grupės „Pulp“ dainos „Common People“ (angl. Paprasti žmonės) iš garsaus muzikos festivalio VIP ložės iki karo nusikaltimų Palestinoje.
Anastasia Sosunova kartu su Tomu Kažemėku atkurs Palangoje 10-ajame dešimtmetyje trumpai veikusį destrukcijos parką.
2022 m. vilkui sudraskius Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen ponį Dolly, Europos Komisija ėmėsi supaprastinti vilkų medžioklės gaires. Menininkė Max Göran gyvens su vilkais, tyrinėdama, kodėl jos „macho“ medkirtys tėvas (kaip ir von der Leyen) taip jų nekenčia.
Žymaus amerikiečių muzikanto Jasper Marsalis video-kameros stebės bei skaidys lankytojų tapatybes į pikselius.
Liudmilos (M. Januševičiūtės ir M. Skalskio) lėlės commedia del’arte teatre prabils kaip socialinių tinklų „apsimesk, kol patapsi“ personažai.
Olandijoje kurianti menininkė Brianna Leatherbury šaldikliuose konservuos finansinių rinkų spekuliantų širdims brangiausius daiktus.
Švedijoje gyvenanti menininkė iš Ukrainos Ksenia Pedan paslėps kraują geriančius nežmogiškos kilmės gyvius.
Iš Senegalo kilusios menininkės Coumba Samba darbuose, Vakarų Europoje supirkti dujiniai radiatoriai bus koduojami Rusijos-Afrikos viršūnių „anti-kolonijinės“ konferencijos spalvine gama.
Fotografė Saulė Gerikaitė pristatys dokumentaciją iš savo apsilankymų Lietuvos (nebe)marginalių politikų susitikimuose su rinkėjais, kitas jos lęšis apžiūrės paslaptingą sagę.
Aimarų genties menininkai, sesuo ir brolis Chuquimamani-Condori ir Joshua Chuquimia Crampton, buitine vaizdo kamera įsuks į sapniškas apeigas, kuriomis grįžtama į praeitį – aimarų tradicijoje regimą prieš akis, kol nežinoma ateitis lieka už nugaros.
Meno ribos ir laisvė
Kviečianti permąstyti šiuolaikinio meno vaidmenį bei potencialą bienalė klaus: jei dabartinis bienalės formatas neatspindi to, ką išgyvename, kokią išraišką ji gali įgyti akistatoje su nejaukia dabartimi?
Pats bienalės pavadinimas „Gyvenimas po gyvenimo“ nurodo ne tik į tai, kas laukia po dabarties, bet ir į begalinį dabarties pasikartojimą, kviesdamas kartu įsivaizduoti bei spekuliuoti, kaip atrodytų didžiosios meno parodos, skirtos dvejonei, smalsumui, diskusijai, pagarbiam konfliktui ar net nesusipratimui.
Adomas Narkevičius, šiuo metu dirbantis kuratoriumi „Cell Project Space“ Londone, pastebi: nors meno laukas ir negali ignoruoti dabarties iššūkių ir grėsmių, bienalių stiprybė yra erdvės sukūrimas smalsumo vedinam sambūriui. Jo manymu, šiuolaikinis menas, atlikdamas tai, ko negali kitos visuomenės informavimo priemonės, įdomiausias tada, kai sukuria sąlygas tiek kūrėjams, tiek lankytojams jaustis laisviems, smalsiems, žaisti, abejoti ir pasijuokti iš savo pačių išankstinių nuostatų.
15-ojoje Kauno bienalėje šiuolaikinis menas glaudžiai persipins su kitomis kultūrinėmis raiškos formomis. Nepaisant to, ar jos įprastai laikomos šiuolaikiniu menu, festivalis aprėps įvairias menines praktikas ir žanrus: nuo fanų kultūros, šiuolaikinės mados, pop ir eksperimentinės muzikos iki meno darbuotojų sąjungos ar žymių Lietuvos menininkų interpretuojamo liaudies meno, taip paryškinant įvairius dabarčiai būdingus prieštaravimus.
Vienu iš prieštaringo gyvenimo atskaitos taškų, kuratorius pasirenka Baltijos šalių kontekstą, kurį atspindi Kaunas – miestas, apklotas modernybių bei neramių laikotarpių, kurių metu vyko drastiški visuomeniniai pokyčiai, pėdsakais. Šią mintį paryškina šių metų bienalės lokacijos, atspindinčios kintantį Kauną.
Paroda „Gyvenimas po gyvenimo“ vyks istorinėje „Stumbro“ gamykloje, Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto Laikinojoje M. K. Čiurlionio dailės galerijoje ir Kauno menininkų namuose, kurie tarpukariu buvo numatyti kaip Vatikano diplomatinė rezidencija, bet niekada šios paskirties neįgyvendino.
Dalyvaujančių menininkų sąrašas: Alex Mackin Dolan (JAV), Anastasija Sosunova (Lietuva), Basel Abbas & Ruanne Abou-Rahme (Palestina / JAV), Brianna Leatherbury (JAV / Nyderlandai), Chuquimamani-Condori & Joshua Chuquimia Crampton, Coumba Samba (JAV / Jungtinė Karalystė), Cudelice Brazelton IV (JAV / Vokietija), Débora Delmar (Meksika / JK), „Doorman“ (JK), Ella Fleck (JK), Ewa Poniatowska (Lenkija / JK), Gediminas G. Akstinas (Lietuva), Gerda Paliušytė (Lietuva), Jasper Marsalis (JAV / JK), John Smith (JK), Kenji Ide (Japonija), Ksenia Bilyk (Ukraina), Ksenia Pedan (Ukraina / Švedija), „One for sorrow, two for joy too“ bendrakuratorės: Lauren Auder (JK) & Tosia Leniarska (PL), Liudmila (Milda Januševičiūtė & Miša Skalskis) (Lietuva), Lietuvos meno darbuotojų sąjunga (Lietuva), Lulua Alyahya (JAV / Bahreinas), Max Göran (Švedija / Vokietija), Patricija Baronaitė (Lietuva), Paulius Janušonis (Lietuva), Paveldo institutas (Lietuva), Pierre Allain (Prancūzija), Rat Section, Richard Sides (JK), Ruoru Mou (Italija / Nyderlandai), Saulė Gerikaitė (Lietuva), Tolia Astakishvili (Gruzija / Vokietija), Trương Công Tùng (Vietnamas), Phung-Tien Phan (Vokietija / Vietnamas) ir Niklas Taleb (Vokietija), Violeta Dabrilienė (kartu su Lina Lapelyte, Augustu Serapinu, Gabriele Adomaityte ir vis didėjančiu bendradarbių sąrašu).
Lydinčios parodos
15-ąją Kauno bienalę lydės Lietuvos ir Italijos menininkų paroda „Aidai tarp miškų ir kalnų“, gimusi dėl tarptautinio bendradarbiavimo su Liono bienale (Prancūzija) ir „CHRONIQUES – the Biennale des Imaginaires Numériques“ (Prancūzija) bei „Biennale Gherdëina“ (Italija). Kūriniai, kurie Lietuvos publikai bus rodomi pirmą kartą, bus pristatomi galerijoje „Meno parkas“ ir Kauno miesto muziejaus skyriuje Rotušės aikštėje.
Atidarymo savaitgalis
Rugsėjo 12–13 dienomis vyksiantį Kauno bienalės atidarymo savaitgalį atidarys Pauliaus Janušonio, „Rat Section“, „Doorman“, „Slauson Malone“ ir vis didėjančio dalyvių sąrašo performansų, pasirodymų ir kitų sąsajų programa.
15-oji Kauno bienalė vyks rugsėjo 12 – lapkričio 23 d. istorinėje „Stumbro“ gamykloje (K. Būgos g. 7), Kauno menininkų namuose (V. Putvinskio g. 56), Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto Laikinojoje M. K. Čiurlionio dailės galerijoje (Mackevičiaus g. 27). Lydinčios parodos vyks galerijoje „Meno parkas“ (Rotušės a. 27) ir Kauno miesto muziejuje (Rotušės a. 15).
Bienalę finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Kauno miesto savivaldybė.
Pagrindiniai partneriai: „Stumbro muziejus“ ir Lietuvos kultūros institutas.
Lydinčią parodą pristato Italijos kultūros ministerija ir Italų kultūros institutas Vilniuje.
