
Antano Vaičiulaičio 120-mečiui – paslaptys iš rašytojo archyvų
Dabar, dabar ir vėl Tave, kaip sūnų,Gobia aukštas Suvalkijos Dangus. Artojas, Tavo eilėraščio artojas,Jau grįžo iš laukų, ir jauSveikina Tave džiaugsmingi ValentinosVarpai. Ir vėl viena grėbėjaSu varpomis ateina pasitikti. Alfonsas Nyka-Niliūnas, „Antanui“ Alfonsas Nyka-Niliūnas šį eilėraštį dedikavo artimam draugui – rašytojui, vertėjui, diplomatui, redaktoriui, literatūros kritikui Antanui Vaičiulaičiui (1906–1992) atminti. Artėjant šio menininko 120-osioms gimimo metinėms …

Modernistinio Kauno gyventojų likimai – naujoje knygoje: tai ne tik miesto istorija
„Suvokti savo pamatus svarbu ir asmens, ir valstybės orumui. Pasižiūrėkime, kaip įnirtingai tas pats priešas dabar bando nutrinti Ukrainos istoriją, atmintį, paveldą. Jei šios temos nebūtų svarbios, į jas agresorius nesikėsintų“, – sako žurnalistė, gidė, knygos „Namai ir likimai“ autorė Viktorija Vitkauskaitė. Ką tik pasirodžiusi knyga „Namai ir likimai“ kviečia leistis į kelionę po dešimtį …

Informacinės kovos: atpažinti melą ir saugoti atmintį
Rugsėjį važiuojantys maršrutu Vilnius–Kaunas–Vilnius turėjo progą patekti į gyvus pokalbius traukinio vagone – istorikai, informacinio karo analitikai ar politologai diskutavo apie propagandą, melagingus naratyvus ir būdus, kaip išlikti budriems informacijos sraute. Viename iš reisų diskutuota apie tai, kodėl taikomasi į istorinius naratyvus, kaip jie perrašomi ir kas stiprina visuomenės atsparumą išorinėms grėsmėms. Pokalbis, virtęs tinklalaide, …

Gimęs ten, kur mirė ištremti lietuviai: J. Markausko istorija
Jonas Markauskas pirmą kartą obuolio paragavo būdamas devynerių. „Tą vieną obuolį visą dieną laižiau, iš karto nesuvalgiau“, – lig tol nepatirtą skonį jis, regis, prisimena ir dabar, po 70 metų. Amžino įšalo žemėje gimęs vaikas iki tos akimirkos šviežius vaisius buvo pažinęs tik iš knygos. Lietuvą pirmąkart išvydo būdamas vienuolikos, kai visa šeima pagaliau galėjo …

Muziejaus trečiadienis. Nuo miško tankmės iki klasės: pokalbis su edukatore
„Prieš porą metų su kolegomis teko vykti į stovyklą, kuri buvo įsikūrusi gana giliai miške. Navigacija bei nuorodos šiek tiek pavedė ir atsidūrėme miško tankmėje, atrodė, kad kelio nėra nei pirmyn, nei atgal. Prieš tai naktį buvo praūžusi audra, pilna gilių balų, tad jau įsivaizdavau, kaip su visomis priemonėmis liekame tame miške“, – šypsodamasi pasakoja …

Muziejaus trečiadienis. Niekada nepamiršti: apie žydų muzikus
Liepą minėjome 80 metų, kai buvo sunaikintas Kauno getas. Ne teritorija ir ne prieglobstis, o mirtini spąstai. Žmonės – šeimos, draugai, kaimynai, kolegos. Ne skaičiai ir ne tautybė, o istorija, kurios negalime pamiršti. Artėja ir rugsėjo 23-iąją minima Lietuvos žydų genocido diena. Tą dieną 1943 m. buvo likviduotas Vilniaus žydų getas. Šį „Muziejaus trečiadienį“ Kauno miesto muziejaus muziejininkė dr. …

Muziejaus trečiadienis. Ką švenčiame jubiliejine Dainų švente?
Jubiliejai – rizikingas dalykas. Štai sugalvoja koks laikraštis ar ansamblis pasiskelbti, kiek jiems metų, o gudresni jau ir baksnoja į įkūrimo metus ir tuo metu buvusią politinę situaciją. Net jeigu pradžios metai būtų Pirmosios Lietuvos respublikos laikais ar anksčiau, vis vien atsiras teisiančių tiesiog už egzistavimą sovietmečiu, kartu teisiant ištisas kartas. Tačiau mes nesirenkame laiko …

Apie Kaune rastą Grinkevičiūtės rankraštį pasakos spektaklis „Fossilia“
Lietuvos nacionalinis dramos teatras pradeda gastrolių turą po didžiuosius šalies miestus. Pirmoji stotelė – Kaunas. Kovo 1 d. Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) pirmą kartą bus parodytas jaunosios kartos režisierės Eglės Švedkauskaitės spektaklis „Fossilia“. Pernai „Auksinį scenos kryžių“ pelniusi režisierė viename naujausių savo pastatymų nagrinėja jaunosios kartos požiūrį į tremties temą. Nors režisierė kuria fikcinę …

Individualių istorijų vieta. Pokalbis su Mariumi Pečiuliu
Vaikščiojau po Kauno IX forto muziejų apimta kas žingsnis stiprėjančio neapsakomo sunkumo, kuris iki tol buvo užklupęs tik kartą gyvenime – lankantis Aušvico koncentracijos stovyklos muziejuje Lenkijoje. Nors visuomet domėjausi istorija, atmintyje nešiojausi kiekvieną skaudžią svarbią datą ir buvau susipažinusi su detalėmis, buvimas tų įvykių vietoje tikrai paveikia emociškai. Tikiu, kad tai išjausti, su visu tuo …

Eglė Švedkauskaitė. Vėros įkvėpti žiūrėjimai
Veronika Šleivytė (1906–1998) įprastai pristatoma kaip dailininkė, tęsusi ir turtinusi savo dėstytojų Kauno meno mokykloje tradicijas. „Fotografė“ jos biografijoje įrašyta tik ketvirtuoju numeriu, visgi pastaraisiais metais būtent ši itin gausi kolekcija domina vis daugiau tyrėjų ir tiesiog mąstančiųjų. Režisierė Eglė Švedkauskaitė pernai liepą į Kupiškį, iš kurio apylinkių ir kilusi Vėra, kaip menininkę vis madingiau …

Kai nebelieka žodžių. Paroda „Dalia Grinkevičiūtė (1927–1987). Kambariai / Įveikti atstumai“
„Knygą skaičiau, kai tik ji pasirodė, – mane palietė asmeniškai, kaip moterį, juk tai moters istorija, istorija aukos, kuri paprastai nutildoma, neturi žodžių, galimybės reikštis, yra ignoruojama ir atmetama“, – neakivaizdinę pažintį su Kaune gimusia rašytoja, gydytoja Dalia Grinkevičiūte, aprašiusia savo tremties patirtį knygoje „Lietuviai prie Laptevų jūros“, prisimena kvapų kūrėja Laimė Kiškūnė. Ji, kartu …

Maršrutas rugsėjo 20–23 dienoms
PIRMADIENIS, 09 20 Petro Vaičiulio fotografijų paroda „Gamtos vilionės“, 9:00 – 19:00Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Aleksoto padalinys, Veiverių g. 43 P. Vaičiulį į fotografiją atvedė meilė gimtajam kraštui, jo žmonėms. Jis sako, kad jo meninei pasaulėžiūrai didelės įtakos padarė sutikti kilnūs žmonės: literatūros mokytojas Vytautas Šulskis, muzikos ir dailės mokytojas Vytautas Motuzas, matematikos mokytojas …
