Marija Katiliūtė-Lacrima ir eilėraščiai, sovietų laikyti tabu: priskirti net Putinui
Šią liepą sukako dešimt metų nuo tada, kai mirė viena ryškiausių Lietuvos religinės poezijos kūrėjų Marija Katiliūtė-Lacrima. Daugiau apie šią asmenybę rubrikoje „Muziejaus trečiadienis“ pasakoja Maironio lietuvių literatūros muziejaus muziejininkė Jūratė Ivanauskienė. Marija Katiliūtė gimė 1930 m. spalio 4 d. Mačiūnuose, Ašmintos valsčiuje, Marijampolės apskrityje. Anksti netekusi mamos, patyrė sunkią dalią: Likom su Tėveliu visas penketas. …
„Savas pas Savą“: JAV lietuvių ir Lietuvos prekybą skatinusio centro istorija
1930 m. Niujorke Lietuvos generalinio konsulo Povilo Žadeikio iniciatyva įkurtas Amerikos lietuvių ekonominis centras (ALEC) siekė sutelkti JAV lietuvių ir Lietuvos verslininkus, ryšius su Tėvyne iš aukų bei pašalpų paversti į abipusiai naudingą prekybinį bendradarbiavimą. Kaip šiai organizacijai sekėsi permainingu JAV ir Lietuvai laikotarpiu siekti ekonominio suartėjimo? Prieškario Lietuvos valdžiai, kaip ir šiandieninei, labai svarbūs …
Iranas, Bolivija, Kinija: Mato Šalčiaus vojažai – virtualioje parodoje
Anksčiau šiemet žurnalo „Kaunas pilnas kultūros“ puslapiuose pristatėme Mato Šalčiaus ir Antano Poškaus pėdsakais motociklu iškeliavusį Vytautą Jakelaitį. Praskaidrinti niūrų rudenį tarpukario keliautojo nuotykiais šįsyk pasišovė Vytauto Didžiojo karo muziejus, parengęs virtualią parodą „Prisimenant visuomenininką Matą Šalčių“. Ką joje pamatysime? Matas Šalčius – spalvinga asmenybė, kurio pernelyg trumpam, bet įdomiam gyvenimui nušviesti žodžių niekada nepritrūks. …
Minime Kalantines: kame slypėjo įvykio ištakos?
Gegužės 14-oji Lietuvoje minima kaip Pilietinio pasipriešinimo diena. 1972 m. gegužės 14 d. devyniolikmetis jaunuolis Romas Kalanta nusižudė protestuodamas prieš tarybinę-socialistinę santvarką. Kauno muzikinio teatro sodelyje jis apsipylė benzinu ir, sušukęs „Laisvę Lietuvai!“, susidegino. Okupacinė valdžia slapta palaidojo R. Kalantą, tuo metu vyko masinės eitynės. Neramumai nuslopinti tik gegužės 19 d. Daugiau kaip 400 žmonių …
Išeivių veikla Vasario 16-osios Lietuvoje: nuo milijoninių pelnų iki žlugimo
Lietuvių išeivijai visuomet buvo svarbi jos senoji Tėvynė, šalies materialiniai ir politiniai poreikiai, ypač kai Lietuva atkūrė savo nepriklausomybę XX a. pradžioje ir pabaigoje. Stipresnį ekonominį bendradarbiavimą su Lietuva išeiviai pradėjo prieš 105 metus, po Nepriklausomybės akto paskelbimo, artėjant Vasario 16-ajai rašo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Juozas Skirius. Skirdami paramą ir investuodami, lietuvių emigrantai …
Muziejaus trečiadienis. Knygoje „Skrydis“ – Antanas Gustaitis jo dukros Rasos Gustaitis akimis
Rasa Gustaitis – viena iš trijų Lietuvos aviacijos pradininko, ANBO lėktuvų konstruktoriaus, brigados generolo Antano Gustaičio dukrų. Šiandien ji gyvena už Atlanto, ilgus metus didelę dalį savo gyvenimo sieja su žurnalistika – kalbėti apie žmones, pasakoti istorijas R. Gustaitis visada buvo įdomu ir prasminga. Sulaukusi 90 metų R. Gustaitis vis dar gyvybingai šypsosi, jos akyse …
Muziejaus trečiadienis. Pažintas nepažintas Mykolas Žilinskas
Šių metų rugsėjo 29 d. įtakingam Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojui, visuomenininkui, sumaniam verslininkui, garsiam kolekcininkui ir meno mecenatui Mykolui Žilinskui (1904–1992) būtų sukakę 120 metų. Kol kolekcininko vardu pavadinta dailės galerija laukia rekonstrukcijos, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Vaizduojamosios dailės skyriaus rinkinio saugotoja Palmyra Sakalauskienė rubrikoje „Muziejaus trečiadienis“ kviečia prisiminti, giliau pažinti, o kai kam …
Muziejaus trečiadienis. Mikas Petrauskas: lietuviu gimęs, lietuviams dirbęs
Šiais metais spalio 13 dieną kompozitoriui, dainininkui, chorvedžiui ir pedagogui Mikui Petrauskui (1873–1937) sukanka 150 metų. Tai puiki proga permąstyti jo darbus, kultūrinį bei politinį ano meto kontekstą ir muziko palikimą. Apie tai rubrikoje „Muziejaus trečiadienis“ pasakoja Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų skyriaus muziejininkė dr. Aušra Strazdaitė-Ziberkienė. Kartais atrodo, kad kultūrininkų gyvenimus reguliuoja …
Muziejaus trečiadienis. Filmui „Skrydis per Atlantą“ – 40
1983 m. Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą 50-mečiui sukurtas meninis filmas „Skrydis per Atlantą“ tuomet tapo didžiuliu pasisekimu. Kino teatruose šį režisieriaus Raimondo Vabalo filmą tada pamatė 647 tūkst. žiūrovų (kas penktas Lietuvos gyventojas). Turint omenyje, kad paskutinius penkiolika metų filmas beveik kasmet rodomas per televiziją, galima daryti prielaidą, kad filmą yra …
Prisimenant 1918-ųjų kovą: JAV lietuvių vienybė palaikant Lietuvos Tarybą
Prieš 105 metus, 1918 m. kovo 13–14 dienomis, JAV lietuvių patriotinės grupės vieningai nusprendė remti Lietuvos nepriklausomybę ir siekti išgauti jos pripažinimą iš JAV valdžios. Dvi pagrindinės JAV lietuvių ideologinės srovės – katalikai ir tautininkai, turėję gana skirtingus įsitikinimus – sugebėjo susitarti ir drauge dirbti „dėl tos Lietuvos“. Vėliau tai tapo pavyzdžiu visai išeivijai, kad …
Istorikas: Universitetą įkurti spaudė studentija
700 puslapių apie šešis tarpukario metus. Tiek po archyvus išsibarsčiusių istorinių dokumentų surinko Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) istorikas Kęstutis Raškauskas į leidinį „Lietuvos universiteto tapsmas (1916–1922 m.)“, liudijantį nelengvą Lietuvos universiteto kūrimo kelią, pirmuosius jo žingsnius ir tarpukario studentų mokslo bei gyvenimo Kaune akimirkas. Prakalbino asmenybes Prieš šimtą metų, 1922 m. vasario 16-ąją, Kaune iškilmingai …
Spalį – VDU Pasaulio lietuvių universiteto simpoziumas
Minint Lietuvos universiteto 100-metį, 2022 m. spalio 27-29 dienomis Vytauto Didžiojo universitete (VDU) bus surengtas VDU Pasaulio lietuvių universiteto (PLU) simpoziumas. Jo metu Lietuvos ir pasaulio lietuvių mokslo, meno ir kūrybos bendruomenė bus kviečiama aptarti Lietuvos universiteto tradicijos reikšmę mūsų šaliai ir lietuvių išeivijai. Simpoziume taip pat bus diskutuojama, kaip studijas universitetuose, mokslą, meną ir kūrybą palietė pastarųjų …