Žmonės, kurie rizikavo viskuo: žydų gelbėtojai Kauno apylinkėse
1933 m. sausio 30 d. Vokietijoje į valdžią atėjus nacionalsocialistų partijai ir Adolfui Hitleriui tapus kancleriu, antisemitizmas tapo oficialia valstybės politika. 1941 m. birželio 22 d. sovietinę okupaciją Lietuvoje pakeitė nacistinė – dar ką tik vykdytus gyventojų trėmimus iškart pakeitė žydų persekiojimas. Liepos 10 d. paskelbtas įsakymas, skelbiantis, kad visi Kauno žydai privalo persikelti į …
Audrą Lenkijoje sukėlęs spektaklis „Mein Kampf“ – Kauno scenoje (interviu su režisieriumi)
Liepą sukako 100 metų nuo Adolfo Hitlerio knygos „Mein Kampf“ (liet. „Mano kova“) išleidimo. Atrodytų, kad „Mein Kampf“ įtaka žmonių protams baigėsi nacių pralaimėjimu, tačiau šis leidinys išlieka labai populiarus, o praėjus 80 metų po Antrojo pasaulinio karo fašizmas ir nacionalsocializmas vėl tapo patraukliomis ideologijomis. Šios tendencijos paskatino lenkų režisierių Jakubą Skrzywaneką patyrinėti „Mein Kampf“ tekstus …
Režisierius Justinas Vinciūnas: „Kartais tenka atlikti vaidmenis, kurių negali pasirinkti“
Jaunosios kartos režisieriaus Justino Vinciūno vardą galima išvysti skirtingų Lietuvos teatrų repertuaruose. Jis mokėsi Kaune, savanoriavo Nacionaliniame Kauno Dramos teatre. Studijavo režisūrą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, buvo profesoriaus G. Varno auklėtinis. Kultūros ministerijos „Metų debiuto“ premijos laureato režisuoto spektaklio „Nepalaidoti mirusieji“ kūrybinei komandai įteiktas „Fortūnos“ diplomas, taip pat šis spektaklis pelnė režisūrinio debiuto prizą …
Kaune – paroda apie Holokaustą išgyvenusius ir jiems padėjusius
Ką diena iš dienos patirdavo nuo vokiečių naikinimo mašinos besislapstę žydai ir tie, kurie jiems bandė padėti, kartais ir patys rizikuodami savo gyvybėmis? Šias dvi skirtingas, tačiau vieną su kita susipynusias perspektyvas sugretinsianti paroda bus atidaryta Vytauto Didžiojo universitete balandžio 19-ąją 16.00 val. Ši keliaujanti paroda pasakoja asmenines Holokaustą išgyvenusiųjų ir juos gelbėjusiųjų istorijas iš …
Juodojo kaspino dienos minėjimas ir lydėtuvės Ukrainos herojams: 180 dienų karo
Rugpjūčio 23 d. – Europos diena stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti bei Baltijos kelio diena. Šiandien, praėjus pusei metų nuo karo Ukrainoje pradžios, mūsų susitelkimo vis dar reikia kaip niekada anksčiau. Žmonės žūsta ir yra laidojami kiekvieną dieną, tačiau mirtį, esančią visai čia pat, matome ir jaučiame vis mažiau. Karas atima žmogiškumą. O gedėti ir …
Kai nebelieka žodžių. Paroda „Dalia Grinkevičiūtė (1927–1987). Kambariai / Įveikti atstumai“
„Knygą skaičiau, kai tik ji pasirodė, – mane palietė asmeniškai, kaip moterį, juk tai moters istorija, istorija aukos, kuri paprastai nutildoma, neturi žodžių, galimybės reikštis, yra ignoruojama ir atmetama“, – neakivaizdinę pažintį su Kaune gimusia rašytoja, gydytoja Dalia Grinkevičiūte, aprašiusia savo tremties patirtį knygoje „Lietuviai prie Laptevų jūros“, prisimena kvapų kūrėja Laimė Kiškūnė. Ji, kartu …
IX forte kuriantis Bruce’as Clarke’as: „Menininkas turi duoti įrankius, padedančius suprasti“
„Istorijos žinojimas padeda mums geriau suprasti dabartį“, – sako litvakų kilmės menininkas Bruce’as Clarke’as. 2022 m. birželio 29 d.–liepos 20 d. žymus menininkas lankosi Lietuvoje – Kauno IX forto muziejuje pradeda kurti meninę instaliaciją „ECCE HOMO: tiems, kurie liko“. Instaliacijos pristatymas vyks jau rugsėjo mėnesį, minint Lietuvos žydų genocido atminimo dieną. Daugiau apie meną, skaudžius …
LUX Europos kino ketvirtadieniuose – apdovanoti, emocionalūs ir ilgam pasiliekantys filmai
LUX publikos apdovanojimui tarptautinė komisija, vadovaujama 2022 m. Europos kino akademijos pirmininko Mike Downey, šiemet atrinko 2021 m. Europos kino apdovanojimuose geriausiu filmu pripažintą karinę dramą „Quo Vadis, Aida?“ (rež. Jasmila Žbanić), 2021 m. Europos kino apdovanojimuose geriausio dokumentinio ir ilgametražio animacinio filmo laurus pelniusį filmą „Bėglys“ („Flee“, rež. Jonas Poher Rasmussen) ir Kanų kino …
Mindaugas Lukošaitis: „Piešinio galimybės mane patį trikdo ir gąsdina“
Tarp Kauno ir Kėdainių esanti Vandžiogala – senas, anksčiau buvęs daugiatautis miestelis. Kadaise čia buvo gausios žydų ir lenkų bendruomenės, Česlovo Milošo šeimos narių gimtinė. Kaip XXI a. miestelį mato atvykėlis, kokią Vandžiogalą jis atranda? „Kaunas 2022“ programos „Atminties biuras“ kvietimu šią vietovę tyrinėja šiaulietis menininkas Mindaugas Lukošaitis. Jo piešinių cikluose meistriškai supinama istorija, vaizduotė …