Praėjusių metų gruodžio mėnesį visi keliaujantys Gedimino ar Maironio gatvėmis Kaune galėjo pastebėti neįprasta vaizdą: užtvertos gatvės, praėjimai, ant aukštų bokštelių pakabinta galinga apšvietimo technika. Filmavimai Lietuvoje nebėra naujiena: kelios didelės Europos kino kompanijos jau pasinaudojo Lietuvoje galiojančiomis mokesčių lengvatomis. Kas dar skatina užsienio kino kūrėjus rinktis didžiuosius Lietuvos miestus kaip populiariausias vietas filmuoti Baltijos šalyse? Savo darbo patirtimi Lietuvoje dalinasi Švedijos kino veteranas Piodoras Gustafssonas, dirbantis kine daugiau nei 30 metų.
Papasakokite apie save.
Esu Švedijos prodiuserinės kompanijos „Black Spark Film & TV“ prodiuseris, šiuo metu filmuojame labai įdomų serialą „We Come In Peace“ čia, Lietuvoje. Tai yra puiki šalis filmuoti, tą sakau drąsiai. Ir tai ne pirmas mano kartas Kaune. 2018 m. čia filmavau serialą „Mocow Noir“. Iki praėjusių metų dirbau užsakomuoju redaktoriumi, programos vadovu didžiausioje Švedijos komercinėje televizijos platformoje TV4. Dirbdamas ten užsakiau bent 7 serialus, kurie bent iš dalies buvo filmuoti ir Lietuvoje. Pavyzdžiui „Evil“, taip pat dramą „Cry Wolf“. Taigi, bent jau švedai čia grįžta tikrai dažnai.
Ar šis serialas kuriamas vidaus rinkai, ar tarptautinei?
Tarptautinei. Jau turime pagrindinį šio serialo užsakovą, tai TV4. Procesuose kaip koprodiuseris dalyvauja ir ZDF, tai Vokietijos visuomeninis transliuotojas. Be to, turime didelį tarptautinį pardavimo agentą, studiją iš Paryžiaus. Jie priklauso didelei grupei, taigi, tai didelė kompanija, kuri parduos filmą likusiam pasauliui.
Ar čia dirba žmonės iš visos Europos?
Komandoje daugiausia dirba švedai, lietuviai ir belgai. Kasdien čia yra bent apie 45-50 žmonių. Kai turime statistų, mūsų dar daugiau. Visi statistai šiame seriale yra lietuviai.
Koks serialo siužetas?
Tai tarsi įžeminta mokslinė fantastika, t. y. joje yra fantastikos elementų, nors veiksmas vyksta Žemėje. Virš Stokholmo juda didelis objektas, ir niekas nežino, kas tai yra, bet jis atrodo kaip didelis kosminis laivas. Bet tai iš tikrųjų nėra laivas. Neatskleisiu, kas tai yra. Bet pagrindinis klausimas – ar jie draugiški, ar priešiški?
Kokios yra produkcijos darbo ir išleidimo datos?
Dar nėra 100 proc. nuspręsta, bet tikriausiai serialas pasirodys arba 2025 m. gruodį, arba 2026 m. sausio pradžioje. Galutinė filmavimo data yra maždaug vasario 20 d. Po to laukia daug montavimo ir garso darbų, taip pat daug efektų, juos darome Belgijoje. Ten dirbame su viena geriausių specialiųjų efektų įmonių Europos rinkoje.
Kaunas garsėja tuo, kad turi daugybę kine naudojamų istorinių sluoksnių. „Černobylis“ buvo pasirinktas dėl daugybės socialistinės architektūros, kurios dar turime nemažai. Čia filmavo ir kelis serialus apie nacius. Kiek suprantu, šio serialo veiksmo vieta yra šiuolaikinis Stokholmas. Kaip Kaunas gali tapti Stokholmu?
Aišku, jei istorija iš tikrųjų vyktų Kaune, būtų daug lengviau, bet, kaip jūs sakote, Kaune yra daug įvairios architektūros. Čia vyrauja skirtingų stilių mišinys, todėl įmanoma rasti vietų, kurios – tobulas Stokholmas. Taigi labai glaudžiai bendradarbiaujame su meno vadovais iš Lietuvos ir scenografais iš Švedijos. M. Žilinsko galerija, kurioje dabar sėdime, puikiai tinka tam, ką darome: ji moderni, bet brutalistinė, šiuo metu neužimta. Kai filme įvyksta krizė, vyriausybė, jie nežino, ar tai invazija, ar ne, turi nusileisti į saugų bunkerį, kuris yra kokiais trimis aukštais žemiau. Ši vieta tam puikiai tinka, M. Žilinsko galerija tampa Švedijos vyriausybės požeminiu krizių centru. Tikiuosi, kad vieną dieną šis gražus pastatas vėl bus atviras visuomenei, bet kol kas jis mums puikiai tinka nenaudojamas, nes tada mes galime dirbti laisvai. Šiek tiek šalta, bet viskas gerai.
Sakėte, kad Kaune esate ne pirmą kartą ir čia visada malonu filmuoti. Kokie yra darbo Kaune pliusai ir minusai?
Manau, kad tai didelis miestas, bet kartu ir mažas. O tai reiškia, kad čia visko yra, bet ir lengva judėti, nėra per daug eismo ir nėra per daug žmonių. Gyventojai tikrai labai draugiški, yra daug gerų restoranų, taigi viskas, ko reikia, kad gerai jaustumėmės. Viešbučiai tikrai gražūs, ir kavinės. Švedams kava yra numeris vienas dalykas, reikalingas gerai dienai. Jei nėra geros kavos, neįmanoma dirbti.
O kaip dėl techninės pusės?
Lietuvoje ji tikrai gera. Turiu omenyje, kad visa techninė produkcijos komanda iš esmės yra lietuviška; tiksliai nežinau, iš kur žmonės yra kilę, iš Kauno ar ne. Manau, kad kino darbuotojų lygis Lietuvoje yra labai aukštas. O ir leistinos darbo valandos yra palankios filmavimui. Nes kai esi vietoje, nori filmuoti kuo daugiau. Čia leidžiama dirbti 10 valandų per dieną, o, pavyzdžiui, Švedijoje leidžiama dirbti tik 8 valandas, o tai kelia problemų; apie tai nemažai kalbama, nes mūsų šalis praranda nemažai investicijų. Be to, kai dabar filmuosime Švedijoje, su savimi atsivešime lietuvių komandą – jūs tokie geri. Na, net ir dauguma naudojamos čia technikos yra vietinė, tik kelios kameros atvyksta iš Švedijos. Lietuva savo dydžiui turi didelį įrangos pasirinkimą, kurią galime išsinuomoti ir naudoti didelės apimties užsienio produkcijai.
O kaip dėl minusų? Ką galime padaryti geriau?
Nieko taip konkrečiai negalėčiau įvardinti, turbūt galėtumėte tą patį, ką kiekvienas kitas miestas. Nepaisant to, Kaunas buvo labai geras miestas gamybai. Pirma, lengva gauti leidimus. Pavyzdžiui, Vilniuje tai tapo gerokai sudėtingiau nei anksčiau. Bet tiek čia, tiek sostinėje, mes dirbame su „Dansu Films“, tai fantastiška kompanija.
Kodėl Kaune filmuoti lengviau?
Mažesnis miestas, natūralu. Be to, savivaldybė supranta, kad tai kuria pridėtinę vertę, investicijas, žinomumą. Paskutinį mano filmuotą serialą „Moscow Noir“ filmavome tuo pačiu metu kaip ir „Černobylį“, kuriame taip pat dirbo švedų režisierius. Taigi mes ne kartą susitikome. Tikriausiai tai geras rodiklis, jei tame pat mieste sutinki kolegas.
O kaip dėl kitų vietų Kaune, kur dar dirbate? Ar teko daug ką pritaikyti, pavyzdžiui, keisti gatvių pavadinimus, dekoracijas ir panašiai?
Daug filmavome vietoje, kuri turėjo atrodyti kaip Švedijos vyriausybės pastatas – viename žymiausių Kauno pastatų, Lietuvos banko rūmuose. Turėjome pakeisti kai kuriuos baldus, ant sienų pakabinti kitokius paveikslus, bet iš esmės jis labai panašus į rūmus Stokholme, kurie vadinasi Rosenbad ir yra pastatyti maždaug tuo pačiu metu. Jau mačiau keletą montažo ištraukų ir, nuostabu, pats negalėjau patikėti, kad tai ne Švedija.
Kalbant apie Lietuvą, kodėl būtent čia? Kodėl ne Latvijoje, Rygoje? Tai irgi puikus miestas.
Atvirai kalbant, nežinau, bet manau, kad man tai natūraliau, nes švedai čia jau daug metų dirba. Lietuvių komandos yra įpratusios dirbti su švedų įmonėmis. Sakyčiau, kad pasirinkimą lemia trys pagrindiniai dalykai: jūs turite infrastruktūrą; jūs turite komandas, kurios yra labai profesionalios; taip pat turite paskatas, mokesčių lengvatas, kurios tikrai gerai veikia. Nagrinėjau, pavyzdžiui, Estijoje ir Latvijoje taikomas lengvatas, jos pasirodė yra daug sudėtingesnės. Čia viskas yra automatizuota. Išleidi ir gauni pinigus atgal. Na, o kitose šalyse turi limitą, ir tada nežinai, ar juos atgausi.
Ar dirbate ir su vietiniais aktoriais?
Priklauso nuo projekto. Kai filmavau aną serialą, nemažai scenų kūrėme su vietiniais. Nes, žinote, jei ieškai kažko konkretaus, o tuo atveju veiksmas vyko Maskvoje 1999 m., mums reikėjo rusakalbių ir dauguma čia pripažintų aktorių tikrai gerai atliko savo darbą. Man jie labai patiko. O šiame seriale dauguma aktorių yra švedai, nes veiksmas vyksta Švedijoje, bet turime ir keletą mažesnių vaidmenų. Apskritai jūs esate puikūs. Turiu omenyje, kad tai maža šalis, vietinėms platformoms ir transliuotojams sunku finansuoti vietinius serialus, bet tikiuosi, kad ateityje kursite daugiau.
Filmavimas yra investicija. Investuojate daug pinigų į lokacijas, pasiruošimą ir visa kita. Ar paslaptis, kiek investavote Lietuvoje?
Negaliu tiksliai pasakyti, bet iš viso Lietuvoje išleisime apie 4 mln. eurų. Ir, žinoma, tai abipusiai naudinga situacija. Mes išleidžiame čia ir tai naudinga vietos bendruomenei, o mums naudinga, kad dalį pinigų susigrąžiname per mokesčių lengvatas. Gerai, kad tiksliai žinome, kaip čia veikia sistema – tai reiškia, kad galime tiksliai žinoti, kokią sumą reikia įrašyti į finansavimo planą, prieš pradėdami darbus.
Daug laiko čia praleidote 2018 m., o dabar – 2024 m. Kas pasikeitė Lietuvoje?
Jūs nesustojat augti, kai kiti, atrodo, stagnuoja. Jūsų miestai išgyvena pakilimą. Vyksta daug statybų, kaskart nusileidus net sunku patikėti. Ir manau, kad restoranai pasikeitė į gerąją pusę. Jie aukščiausios klasės, kai kuriuose – nerealus vietinis maistas. Atrodo, kad lietuviai tapo tikrais gurmanais. Tai tikrai malonu stebėti.
