
„FC Kiemas“. Futbolo kultūristės
Nors šiame numeryje daugiau kalbame apie profesionalųjį sportą ir profesionalias aistras, nevertėtų pamiršti, kad profesionalumas sukurtas nuo nulio. Daugelis sporto šakų, šiandien skaičiuojančių milijardines apyvartas, kadaise gimė iš noro judėti ir dalintis emocijomis. Ir neprivalai būti idealios fizinės formos, jei tiesiog nori išbandyti save. Taigi futbolo komandos „FC Kiemas“ atstovės – Kauno menininkų namuose dirbanti …

Gercas Žakas. Kolektyvinė „Makabi“ sąmonė
Pasaulinė „Makabiada“, apie kurią Gercui pasakojo Semionas, – žydų bendruomenės žaidynės, kurios yra 1929 m. vykusio „Maccabi“ kongreso rezultatas, inicijuotas Yosefo Yekutieli.

Sportininkas Darius
1922 metų balandžio 23-iosios popietę Kauno rotušės aikštėje būriavosi daugiatūkstantinė minia. Proga nebuvo džiugi – tai buvo protesto akcija prieš tuomet vykusį Vilniaus krašto integravimą į Lenkijos sudėtį. Renginys atspindėjo vieną iš šio dvilypio Lietuvos istorijos laikotarpio pusių – laikotarpio, kai nepriklausomos valstybės kūrimo optimizmas maišėsi su geopolitinių realijų atnešamais sunkumais. Kitoje miesto pusėje po …

Apie krepšinį visą parą. Šešiolika metų
Netoli „Žalgirio“ arenos (pakeliui ir greitojo maisto užkandinė yra) ir visai prie pat Krepšinio namų. Strategiškai puikioje vietoje įsitaisiusi viena iš dviejų (arba trijų, jei, kaip pašnekovai siūlo, skaičiuosime „15min.lt“ padalinį „24sek“) krepšinio žiniasklaidos gigančių Lietuvoje. Ir jokios ironijos žodyje „gigantas“ ieškoti nereikia: dešimtimis tūkstančių skaičiuojamos tinklalaidžių – kelių per savaitę – perklausos, per du tūkstančius …

Kūno ir dvasios balansui
„Mano vadovas gerai vertina šią užklasinę veiklą, laiko tai viena mano, kaip darbuotojo, stiprybių“, – nustebina Mindaugas Šatkus, informuodamas, kad sportas jo gyvenime nėra pagrindinis darbas, o tik hobis. Judesio entuziastų bendruomenės, regimos ne tik sporto, bet ir kultūros ratuose, „Šešios trim“ įkūrėjas, pasirodo, dirba „nuo aštuonių iki penkių“, vienoje gamykloje šiuo metu yra tvarumo …

Sporto inkaras visam gyvenimui
1933 metais Kaune, „Inkaro“ gumos fabrike, įkurtas futbolo klubas pergyveno kelias santvarkas ir net patį fabriką. Po kelių dešimtmečių Kaune, patriotiškai nusiteikusių naujųjų kauniečių šeimoje, kurioje tėvas tėvas žiūrėdamas ledo ritulį sakydavo „nebandyk sirgti už tuos SSRS, rinkis ką nori – čekus, vokiečius ar švedus“, bet krepšinyje palaikė lietuvių pagrindu sudarytą SSRS rinktinę, gimė Evaldas …

(Ne tik) krepšinio namai
Kad Kaunas turi gilias krepšinio tradicijas, kuriomis didžiuojasi daugelis, – nenuginčysi. Ieškant būdų šiai istorijai ir šiam jausmui perteikti, Kaune prieš kelerius metus nuspręsta statyti Lietuvos krepšinio namus. Šiandien adresu Santakos g. 11 jau randame iškilusį pastatą, po kurio stogu įsikurs ne tik Lietuvos krepšinio federacija, konferencijų, renginių erdvės, bet ir muziejus bei kavinė. Tiesa, …

Kovą „Kauno pilno kultūros“ puslapiuose – apie tikrus ir menamus įvarčius
„Ką bepasakytum, visada bus prieštaraujančių, paneigiančių, įsižeidusių, supykusių, nusivylusių ir apšaukiančių klaidatikiu, neišmanėliu ar nesusipratėliu. Visada bus rašančių pastabas paraštėse ar teisingiau interpretuojančių. Bet čia ir visas žavesys“, – savo feisbuko paskyroje vasarį, iškart po to, kai Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė užsitikrinus kelialapį į Europos čempionatą, komentavo filosofas Paulius Gritėnas. Žinoma, jis – apie lietuviškąjį …

Modernistiniai Kauno broliai
Kad visai greta Kauno galima rasti Paryžių, Šveicariją, Londoną, žino daugelis „savaitgalio turistų“. Bet kad pačiame mieste būtų tokių tolokai nuo mūsų esančių miestų kaip Mumbajus ar Meksikas – tiksliau, jų modernistinės architektūros – pėdsakų, galbūt dar nesate girdėję. Žinoma, į šiuos sugretinimus vertėtų žiūrėti atlapaširdiškai. Tai ne griežti istoriniai faktai, o greičiau kūrybiškos įžvalgos …

A. Aleksandravičius. 12 metų paieškų (fotogalerija)
Fotografija – užfiksuoti prisiminimai, išliekantys ateičiai. Kad ir vienas labiausiai šio straipsnio herojaus atmintyje įstrigusių jo paties įamžintų kadrų, kuriame matomas Kauno legenda tapęs apgriuvęs „Merkurijus“. 2009 m. toks vaizdas aplinkiniams atrodė įprastas, o štai šiandien jo reikšmė miestui – begalinė. Prekybos centro nebėra, tačiau visuomenei dabar tai primena apie dešimtmečius besitęsiantį Kauno miesto augimą. …

Ir visi kiti paraliai (fotopasakojimas apie Petrašiūnus)
„Petrašiūnai ir Amaliai! Ir visi kiti paraliai!“ – taip dainuodavo vietiniai vaikai tais laikais, kai nuo čia iki Kauno dar buvo toli. „Paralių“ buvo daug: Aukštieji Petrašiūnai ir Žemieji Petrašiūnai, Aukštieji Amaliai, Žemieji Amaliai ir net Naujieji Amaliai, o kai kurios vietos turėjo dar savo atskirus pavadinimus. Ar žinote, kad šiandien, lankydamiesi prekybos centre „Molas“, …

Kaip jungėsi Kaunas
Be visos galybės titulų ir pravardžių, Kauną galima įvardyti ir kaip tiltų miestą. Tarpusavyje besijungdamos upės čia siejo iš įvairių kraštų plūdusius pakeleivius, radusius puikią vietą prekybai, o didėjant sausumos transporto reikšmei Kaunas tapo ir esmine plentų sankirta. Upių krantus netruko sujungti keltai ir laikinieji tiltai, vėliau juos keitė jau nuolatiniai. Neatsakysime į klausimą, kiek …
