„Petrašiūnai ir Amaliai! Ir visi kiti paraliai!“ – taip dainuodavo vietiniai vaikai tais laikais, kai nuo čia iki Kauno dar buvo toli. „Paralių“ buvo daug: Aukštieji Petrašiūnai ir Žemieji Petrašiūnai, Aukštieji Amaliai, Žemieji Amaliai ir net Naujieji Amaliai, o kai kurios vietos turėjo dar savo atskirus pavadinimus. Ar žinote, kad šiandien, lankydamiesi prekybos centre „Molas“, …

Be visos galybės titulų ir pravardžių, Kauną galima įvardyti ir kaip tiltų miestą. Tarpusavyje besijungdamos upės čia siejo iš įvairių kraštų plūdusius pakeleivius, radusius puikią vietą prekybai, o didėjant sausumos transporto reikšmei Kaunas tapo ir esmine plentų sankirta. Upių krantus netruko sujungti keltai ir laikinieji tiltai, vėliau juos keitė jau nuolatiniai.  Neatsakysime į klausimą, kiek …

„Tiršta giluma aš vadinau vaizdą, kai už namų eilės matosi ne daržai, laukai ir miškas, o kiti namai, kiemai, arkos, vartai, pasažai, jungiamieji balkonai ir tuneliai. Miestų su intensyviai tiršta perimetrinio užstatymo giluma Lietuvoje nėra daug“, – LRT Radijo laidoje „Kultūros savaitė“, pirmojoje šiemet, kalbėjo dailėtyrininkas Ernestas Parulskis. Ir nors jo komentaras (įrašą galima rasti …

Turbūt kiekvienas galvoje susikuriame skirtingą savo miesto vaizdą – vaikščiodami gatvėmis matome tuos pačius pastatus, augalus, kelius, tačiau juos prisimename skirtingai. Be to, nuolat kinta ne tik mūsų prisiminimai, bet ir urbanistinis peizažas. Galbūt dėl to daugelį žavi senos fotografijos, kuriose galime susipažinti su kitokiu, nebeegzistuojančiu miestu. Ne ką mažiau įdomu stebėti, kaip miestą – …

Peržiūrinėjant buvusių kelionių nuotraukas ar stebint, kaip būdų išvykti, skraidyti, pramogauti randa kiti, antrojo karantino gilumoje nesunku pasijusti uždarytam tarp keturių sienų. Ir net ta įprastai nematoma riba tarp miesto ir rajono šiuo metu tikresnė nei Šengeno sienos. Visos gatvelės išvaikščiotos, visi parkai nupėduoti. Ekranai alergizuoja. Kaip pakeisti požiūrio kampą?  Tiesiogine prasme. Sėdint troleibuse – …

„Turbūt tik šitame mieste Laisvės vardu pavadinta alėja gali prasidėti teismo pastatu. Kadaise jame veikė toks juokingas gastronomas, kur prekės ir atrodė kaip teisiamos, tačiau gastronomo nuosprendis alėjai buvo palankesnis nei teismo. Be to, gastronome seni hipiai prekiavo piratiniais kompaktais, dvelkiančiais nors ir nelegalia, bet autentiška konservuotos laisvės dvasia.“ Tai ištrauka iš Kęstučio Navako esė …

„Dėdė Sprogo“ – taip šeimoje, į kurią mane atvedė keliai prieš daugiau nei dvidešimtį metų, keistokai ir kartu žaismingai iki šiol vadinamas skulptorius Leonas Strioga. Šį slapyvardį jam prieš daugybę metų prisegė tik pradedantis kalbėti mano vyro brolis Domas. Taip pat, kaip besąlygiškai ir atvira širdimi buvau priimta į vyro šeimą, mane priėmė ir vyro …

Na, „sargai“ – gal per skambus žodis. Tai skulptūros, esančios prie trijų Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus skyrių. Nors jaunesnės už pastatus, jos taip natūraliai praeivių sąmonėje su jais suaugusios, kad, jei dėl kokios nors priežasties dingtų, kiltų tikras sąmyšis. Kyla jis net tuomet, kai garsiausiąją skulptūrą kas nors sumano meniškai pamodifikuoti – aprengti. …

Prasta skulptūra, kuri nenori tapti paminklu. Atminties simboliu asmeniui, įvykiui, legendai, vizijai. Kiekviename mieste tokių monumentų, kurie kartu ir epochų ženklai, gausu – tiesa, vieni laikotarpiai paveikesni ar aktualesni, tad ir regimi ryškiau.  Jei esate ištikimi žurnalo skaitytojai, turbūt prisimenate, jog prieš daugiau nei trejus metus, prasidedant 11-ajai Kauno bienalei, tyrinėjome jos metu miestą „ištikusius“ …

Po intensyvių tris mėnesius trukusių darbų Kauno tvirtovės VIII forte iškilo dvi skulptūros – viena akį traukianti spalvingumu, kita – aštrių smailių struktūra. Abi jos sukurtos iš Šilainių forto teritorijoje besimėtančių šiukšlių. Skulptūrinė grupė dabar veikia ne tik kaip funkcionalus erdvės papuošimas, bet ir kaip priminimas, kad šiukšlinti nederėtų: daugelį atliekų įmanoma kūrybiškai prikelti antram …

„Menas – mąstymo būdas ir galimybė abstrakčias idėjas artikuliuoti į asmenines patirtis. O skulptūra, mano suvokimu, panaikina ribą tarp to, kas jis „yra“, ir to, ką jis „reiškia“, – kalbėjo Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus tarybos vadovas, Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto dėstytojas, skulptorius Lukas Šiupšinskas. Kaune gimęs, augęs ir šiuo metu didžiąją dalį darbų …

Virš Kauno senamiesčio kyląs kalnas per amžius buvo vadinamas ne vienu vardu. Ir Antakalniu, ir Ąžuolų kalnu, o dabar jau kurį laiką bene geriausiai žinomas kaip Pelėdų kalnas. Galbūt toks vardas ir sąžiningiausias – netiesiogiai, bet simboliškai atspindintis šios vietos prasmę miestui ir visai Lietuvai pastarąjį šimtmetį. 1922 m. visą anuometį miestą nužvelgiančioje vietoje, it …