Kauno Metro(polis) su architekte Loreta Janušaitiene
Pastatų fasadai į miesto veidą įsirėžia ilgam ir taip kuria ryškiausią miesto vizualinio pasakojimo dalį. Šiek tiek intymesnę šio naratyvo porciją sudaro viešieji interjerai. Vis dėlto pastarieji keičiasi kur kas dažniau. Neretai jie nubrėžia laikmečio dvasią, tačiau išnyksta gana greitai. Tik pastaruoju metu plačiau pradėjo keistis požiūris į interjero dizainą, matant jį kaip išliekamąją vertę …
Laisvė, rokenrolas ir Sąjūdis
„Nematantis dešimt metų į priekį negali savęs vadinti architektu“, – yra sakęs Frankas Lloydas Wrightas. Vienas iš pirmųjų tabu, kuriuos savo kalvėse išgirsta žurnalistai, yra tekstą pradėti citata. Bet šis pasakojimas apie laikotarpį, kai nusistovėjusios taisyklės pradėjo aižėti, bei apie žmones, kurie tuo metu turėjo kur kas didesnę profesinę laisvę už savo kolegas prie rašomųjų …
Roko kilometrai
Publikuota 2018 m. balandžio mėn. Jei prieš kokius penketą, na, septynetą metų kas būtų prognozavęs, jog Kauną (tiesa, sostinę – irgi) ištiks ekskursijų bei pasivaikščiojimų su gidu renesansas, matyt, daugelis būtų tik pasijuokę. Dabar jau sunku pasakyti, kada įvyko tas virsmas, tiek Kauną prisijaukinti bandančius miesto svečius, tiek užkietėjusius kauniečius pavertęs smalsiais turistais. Sutikite, kad …
Dobilas, Šumanas, Hugo ir daktaras. Pokalbis su prof. A. Laiškoniu
Profesorius habil. dr. Alvydas Laiškonis – daugiau nei 40 metų mediciną praktikuojantis, 13 specializuotų veikalų parašęs infektologas, vienas iš ŽIV diagnostikos ir gydymo pradininkų Lietuvoje, Lilio teisės ir medicinos universiteto garbės daktaras. Taip pat profesorius yra nuoširdus klasikinio teatro ir operos gerbėjas bei prisiekęs frankofonas, nuo 1989 metų – Lietuvos ir Prancūzijos asociacijos valdybos, KTU …
Gatvė, vardu Laisvė (pusantro amžiaus istorijos)
„Susisitinkam Laisvėj“ – frazė, su kuria išaugo bene keturios kauniečių kartos. Daugeliui ji tapusi tokia įprasta, jog simbolizmas, besislepiąs už pavadinimo, dažniausiai lieka pamirštas. Tai nėra vien tik alėjos vardas: laisvę, įvairias jos formas ir net šios praradimą gatvė patyrė ne vieną kartą. Laisvės iš kauniečio neatėmė net ir okupacijos metai – pasak juos menančių …
Romualdas Rakauskas: Gavau tą „viską“
Galvoju, ką aš prisimenu apie šį žmogų arba – ką prisiminti turėčiau? Nesinori rašant pasitelkti manieros, kuri sudarytų prielaidą, kad jo nėra. Jis yra, tik labai sudėtinga su juo pasimatyti. Kai man buvo užduotas klausimas, su kuriuo iš vyresniosios kartos lietuvių fotografų norėčiau pasikalbėti apie šių dienų aktualijas fotografijoje, aš nė kiek neabejodamas ištariau Romualdo …
Optimistinis eksportas
2018 m. Lietuvos šimtmečio proga modernistinė Kauno architektūra drąsiai peržengs geografines, fizines ir mentalines Kauno ribas. Kilnojamoji paroda „Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas, 1918–1940 m.“, pasveikinusi Vilnių, keliaus per Europos miestus – Paryžių, Romą, Vroclavą, Briuselį. Architektūros istorikė Marija Drėmaitė pasakoja apie šį projektą, plačiai atvėrusį apvalų langą kultūriniam lietuviško modernizmo eksportui. Pristatykite šį projektą. Kilnojamąją …
Čiurlionio kodas pagal Osvaldą Daugelį
Osvaldas Daugelis (1955 m. spalio 6 d. – 2020 m. liepos 19 d.) mokėsi dabartinėje Kauno dailės gimnazijoje – Kauno Juozo Naujalio vidurinės meno mokyklos grafikos skyriuje. 1979 m. baigė Vilniaus dailės institutą, kur įgijo dailės teorijos ir istorijos specialybę. Nuo 1979 m. dirbo M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, kuriam nuo 1992 m. iki 2019 …
Karolis Banys ir Petras Gaidamavičius: „Sveiki atvykę į mūsų butą“
Vienas žymiausių tarpukario Kauno architektų Edmundas Alfonsas Frykas daugiabutį adresu Gedimino g. 48 suprojektavo gydytojo ir visuomenės veikėjo Prano Gudavičiaus užsakymu 1929-aisiais. Išnuomojęs kitus išskirtinio art deco stiliaus pastato aukštus, pirmajame apsigyveno ir kliniką įkūrė pats užsakovas, po kelerių metų tapęs Lietuvos gydytojų sąjungos pirmininku ir Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi. 1944-aisiais P. Gudavičius pasitraukė į Vakarus, 1956-aisiais mirė Niujorke. O …
Apie tai, kaip Kaunas galėjo tapti dviejų jūrų uostu
VDU Humanitarinių mokslų fakulteto Kauno istorijos centras, tęsdamas Kauno istorijos mokslinių konferencijų tradiciją, 2017 m. gegužės 25 d. organizuos jau 21-ąją kasmetinę Kauno istorijos konferenciją „Miestas Nemuno ir Neries santakoje“. Artėjant renginiui, kuriame dėmesys kryps į vandens reikšmę Kauno miesto ir jo apylinkių raidai, publikuojame vieno jos dalyvių Gedimino Kasparavičiaus rašinį. Artėjant 21-ajai Kauno istorijos …
Nuo „Eglučių“ iki „Semplice“. Pokalbis su Rūta Skudiene
„Tu ant aukšto kalno gyveni, supas tavo veidas vandeny“, – taip prasideda „Daina apie Kauną“, kurią jau beveik prieš pusšimtį metų įrašė viena – ne vienintelė, bet, matyt, garsiausia – merginų bigbito grupė iš Kauno „Eglutės“.
Vytautas Petrušonis: „Aš eisiu ta gatve“
Nespalvota fotografija, kurioje – iki glaudžių išsiplikinusių, į jūrą įbridusių ir elektrines gitaras kažkur krante prisijungusių vaikinų grupė, galėtų priklausyti ir „The Beatles“, ir „Rolling Stones“, bet priklauso „Bildukams“, susibūrusiems Žaliakalnyje ir gyvavusiems labai trumpai, bet spėjusiems būti įamžintiems kino juostoje. Su pirmuoju iš kairės „Bilduku“ Vytautu Petrušoniu susitikome ne tik dėl to, kad labai …