Balandžio 8 d. netekome Žybarto Simonaičio – vieno žymiausių Lietuvos architektų-restauratorių. Šis architektas labai prisidėjo prie svarbių Kauno istorinių objektų, Kauno pilies ir rotušės, tyrimų ir restauravimo. Šiuose pastatuose dabar yra įsikūrę du Kauno miesto muziejaus skyriai, o fonduose saugoma architekto kurta kino juosta su užfiksuotomis Kauno rotušės restauracijos XX a. 7–8 deš. akimirkomis. Paskutinis …

Šeštadienio rytas. Su pašnekovu susitinkame išgerti kavos. Esame informuoti, kad Vaidas Jasinskas, kaip visuomet, atvyks dviračiu; jam nesvarbu, kad lyja. Lietuviškai pilkame fone artėja žmogus, kurio galvą gaubia didelės ausinės. Apie Vaidą Jasinską internete beveik nerasite informacijos, nėra jo ir socialiniuose tinkluose. Pokalbio metu jis ir pats pripažįsta, kad šiuo metu yra „pogrindis“ ir anksčiau …

Iš Valstybės teatro artistų nuotraukų į mus žvelgia santūriai besišypsantis, rimtos išvaizdos jaunas vyras – pianistas ir dirigentas Leiba (Liolė) Hofmekleris (1900–1941?). Iš tuometinės spaudos ir muziejuje saugomų fotografijų žinome, jog jis mėgo vandens pramogas. O žurnalistui, besidominčiam Valstybės teatro artistų atostogomis, jis prisipažino, jog pomėgis greitai važinėti motociklu Palangoje jam kainavo net kelis protokolus. …

Publikuota 2018 m.  rugpjūčio mėn. Prieš kokias šešias dešimtis metų Vidas Mačiulis, Cezario (pavadintas pagal Raudondvario bažnyčios architektą) sūnus, Jono (Mačiulio, bet ne Maironio, nors tuo buvo patikėjusi viena jauna egzaminuotoja, Vidui stojant į žurnalistiką) anūkas, į stiklinį auklėtojos atkištą butelį įmetė raštelį su užrašyta savo svajone – būti radijo diktoriumi. Jau po kelerių metų …

Atnaujinta 2023 m. gruodžio 22 d. – šiandien, būdamas 75 metų mirė JAV lietuvių ir Lietuvos žurnalistas, visuomenės veikėjas, VDU garbės daktaras Mykolas Drunga. 2018 m. pavasarį VDU garbės daktaro regalijomis apdovanotas, šiame universitete viešąją komunikaciją dėstantis Mykolas Drunga visų pirma yra žurnalistas. 1948-aisiais Vokietijoje gimęs mūsų pašnekovas – daugelio JAV ir Lietuvos leidinių bendradarbis, …

Pastatų fasadai į miesto veidą įsirėžia ilgam ir taip kuria ryškiausią miesto vizualinio pasakojimo dalį. Šiek tiek intymesnę šio naratyvo porciją sudaro viešieji interjerai. Vis dėlto pastarieji keičiasi kur kas dažniau. Neretai jie nubrėžia laikmečio dvasią, tačiau išnyksta gana greitai. Tik pastaruoju metu plačiau pradėjo keistis požiūris į interjero dizainą, matant jį kaip išliekamąją vertę …

„Nematantis dešimt metų į priekį negali savęs vadinti architektu“, – yra sakęs Frankas Lloydas Wrightas. Vienas iš pirmųjų tabu, kuriuos savo kalvėse išgirsta žurnalistai, yra tekstą pradėti citata. Bet šis pasakojimas apie laikotarpį, kai nusistovėjusios taisyklės pradėjo aižėti, bei apie žmones, kurie tuo metu turėjo kur kas didesnę profesinę laisvę už savo kolegas prie rašomųjų …

Publikuota 2018 m. balandžio mėn.  Jei prieš kokius penketą, na, septynetą metų kas būtų prognozavęs, jog Kauną (tiesa, sostinę – irgi) ištiks ekskursijų bei pasivaikščiojimų su gidu renesansas, matyt, daugelis būtų tik pasijuokę. Dabar jau sunku pasakyti, kada įvyko tas virsmas, tiek Kauną prisijaukinti bandančius miesto svečius, tiek užkietėjusius kauniečius pavertęs smalsiais turistais. Sutikite, kad …

Profesorius habil. dr. Alvydas Laiškonis – daugiau nei 40 metų mediciną praktikuojantis, 13 specializuotų veikalų parašęs infektologas, vienas iš ŽIV diagnostikos ir gydymo pradininkų Lietuvoje, Lilio teisės ir medicinos universiteto garbės daktaras. Taip pat profesorius yra nuoširdus klasikinio teatro ir operos gerbėjas bei prisiekęs frankofonas, nuo 1989 metų – Lietuvos ir Prancūzijos asociacijos valdybos, KTU …

„Susisitinkam Laisvėj“ – frazė, su kuria išaugo bene keturios kauniečių kartos. Daugeliui ji tapusi tokia įprasta, jog simbolizmas, besislepiąs už pavadinimo, dažniausiai lieka pamirštas. Tai nėra vien tik alėjos vardas: laisvę, įvairias jos formas ir net šios praradimą gatvė patyrė ne vieną kartą. Laisvės iš kauniečio neatėmė net ir okupacijos metai – pasak juos menančių …

Galvoju, ką aš prisimenu apie šį žmogų arba – ką prisiminti turėčiau? Nesinori rašant pasitelkti manieros, kuri sudarytų prielaidą, kad jo nėra. Jis yra, tik labai sudėtinga su juo pasimatyti. Kai man buvo užduotas klausimas, su kuriuo iš vyresniosios kartos lietuvių fotografų norėčiau pasikalbėti apie šių dienų aktualijas fotografijoje, aš nė kiek neabejodamas ištariau Romualdo …

2018 m. Lietuvos šimtmečio proga modernistinė Kauno architektūra drąsiai peržengs geografines, fizines ir mentalines Kauno ribas. Kilnojamoji paroda „Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas, 1918–1940 m.“, pasveikinusi Vilnių, keliaus per Europos miestus – Paryžių, Romą, Vroclavą, Briuselį. Architektūros istorikė Marija Drėmaitė pasakoja apie šį projektą, plačiai atvėrusį apvalų langą kultūriniam lietuviško modernizmo eksportui.  Pristatykite šį projektą. Kilnojamąją …