Prasta skulptūra, kuri nenori tapti paminklu. Atminties simboliu asmeniui, įvykiui, legendai, vizijai. Kiekviename mieste tokių monumentų, kurie kartu ir epochų ženklai, gausu – tiesa, vieni laikotarpiai paveikesni ar aktualesni, tad ir regimi ryškiau.  Jei esate ištikimi žurnalo skaitytojai, turbūt prisimenate, jog prieš daugiau nei trejus metus, prasidedant 11-ajai Kauno bienalei, tyrinėjome jos metu miestą „ištikusius“ …

Po intensyvių tris mėnesius trukusių darbų Kauno tvirtovės VIII forte iškilo dvi skulptūros – viena akį traukianti spalvingumu, kita – aštrių smailių struktūra. Abi jos sukurtos iš Šilainių forto teritorijoje besimėtančių šiukšlių. Skulptūrinė grupė dabar veikia ne tik kaip funkcionalus erdvės papuošimas, bet ir kaip priminimas, kad šiukšlinti nederėtų: daugelį atliekų įmanoma kūrybiškai prikelti antram …

„Menas – mąstymo būdas ir galimybė abstrakčias idėjas artikuliuoti į asmenines patirtis. O skulptūra, mano suvokimu, panaikina ribą tarp to, kas jis „yra“, ir to, ką jis „reiškia“, – kalbėjo Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus tarybos vadovas, Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto dėstytojas, skulptorius Lukas Šiupšinskas. Kaune gimęs, augęs ir šiuo metu didžiąją dalį darbų …

Virš Kauno senamiesčio kyląs kalnas per amžius buvo vadinamas ne vienu vardu. Ir Antakalniu, ir Ąžuolų kalnu, o dabar jau kurį laiką bene geriausiai žinomas kaip Pelėdų kalnas. Galbūt toks vardas ir sąžiningiausias – netiesiogiai, bet simboliškai atspindintis šios vietos prasmę miestui ir visai Lietuvai pastarąjį šimtmetį. 1922 m. visą anuometį miestą nužvelgiančioje vietoje, it …

Retrofuturistinis laisvalaikis, antrinio dizaino kryptis, skulptūros žanras, mokslinės fantastikos porūšis ar tiesiog gyvenimo būdas. Stimpankas (angl. steampunk) – tai vadinamoji Viktorijos epocha, tai yra, XIX amžius ir jo pasiekimai, tik šiais laikais. Arba netolimoje ateityje. Alternatyvi realybė, kurioje anų laikų mokslo pasiekimai tarnauja šiandienai.  Nuo kiberpanko, prieš šventes vėl suaktualėjusio dėl lenkų išleisto to paties …

Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelis yra kiekvienam kauniečiui pažįstama vieta. Jaunimas jį tapatina su riedlenčių kultūra, vyresni sentimentaliau žiūri į kiemelį, jį formuojančias statulas ir paminklus. Einant Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus link, stebint Vytauto Didžiojo karo muziejaus bokštelio karį ar tiesiog žvalgantis po žydrą dangų, ant aukšto pjedestalo galima pamatyti ikonišką skulptūrą – …

Kotryna LingienėKipro Štreimikio nuotr. Agnietės Lisičkinaitės močiutė Idalija buvo viena iš legendinio išraiškos šokio kolektyvo „Sonata“ (jame Kira Daujotaitė išaugino tokias profesionales, kaip Birutė Letukaitė ir Aira Naginevičiūtė) šokėjų. Idalijai ištekant, trupės šokėjos į Kauno rotušės aikštę atnešė – žinoma, šokdamos – sidabrinį samtį su išgraviruotu užrašu „Sonata“.  Prie samčio buvo pririštas ilgas kaspinas, viskas …

Šį kartą rubrikoje „Muziejaus trečiadienis“ norime papasakoti, kad gyvenimas užsienyje – ne visuomet smagi patirtis. Pristatome dvi Kauno miesto muziejaus fonduose saugomas nuotraukas, atkeliavusias iš Kinijos XX a. pradžioje, ir jų istorijas. Gyvenimas svečioje šalyje ne visuomet yra atostogos. Kartais – tai įdomi ar sudėtinga keliautojo, studento ar darbuotojo patirtis, o kartais – skaudus ir …

Kartais stebi žmogų iš tolo, skaitai apie jį, matai jo darbus, ir vis neapleidžia mintis, kad norėtumei jį pažinti artimiau ir suprasti. Toks jausmas manyje seniai kirbėjo apie menininką Vytenį Jaką. Tuo labiau, kad jau antrus metus kaip gidė keliauju po Kauno istoriją ir įvairiais teminiais pjūviais vedžioju po miestą ir miestiečius, ir miesto svečius. …

Jei pastaruosius porą dešimtmečių turėjote reikalų Kauno centre, o paskui Senamiestyje, greičiausiai ėjote pėsčiomis ir po Birštono gatve – vidine Kauno magistrale – lindote per požeminę perėją. Šįkart omeny turime tą centrinę, jungiančią Vilniaus gatvę. Žodžiu, jei ėjote, tikrai turėjote galimybę įsigyti rožę ar rožių, o gal sezoninių gėlių, iš Ramūno. O gal iš jo …

Kauno modernaus meno fondo kolekcija oficialiai įregistruota vos prieš keletą metų. Joje sukaupti lietuvių menininkų kūriniai pildo 8–9 dešimtmečių dėlionę, kai Lietuvos padangėje vyravo vėlyvasis modernizmas ir ekspresionizmas. Su fondo atstove Rugile Andziukevičiūte-Buze, šiuo metu dirbančia Vyriausybės kanceliarijoje, pasikalbėjome apie jos tėvų, Giedriaus ir Eglės Andziukevičių, įkurtą fondą, kolekcionavimo ypatybes ir vaikystę meniškoje aplinkoje. Turbūt …

Daugiau nei du tūkstančiai meno kūrinių, dokumentų, knygų, kitų vertybių, o ir dvi didžiausios galerijos Kaune. Tokios esminės Mykolo Žilinsko (1904–1992) gyvenimo dovanos savo Tėvynei, kurios nė sekundei neišsižadėjo patogiai gyvendamas Vakarų Berlyne. Taip pat – tremtinių lietuvių, jo seserų su šeimomis, grįžimas namo. Kuri dovana svaresnė, sunku taip paprastai įvertinti. Juk kas yra paveikslas …