Kauno miesto muziejus pristato naujausią leidinių serijos „Kaunas Stanislovo Lukošiaus žvilgsniu“ knygą „Žmogus (ne)savo laike“. Ką tik iš spaustuvės atkeliavęs albumas pirmą kartą bus pristatytas rugsėjo 25 d., penktadienį, 17 val. Kauno rotušės Baltojoje salėje, Istorijų festivalio metu.
Ketvirtoji Stanislovo Lukošiaus fotografiniam palikimui skirta knyga šįkart žvilgsnį kreipia ne tik į jo fotografuotą Kauną, bet ir į patį fotografą bei laiką, kuriame jam teko gyventi ir kurti. Represijos, sovietinės demonstracijos ir ideologiniai simboliai, religija, kasdienybė, laisvalaikis ir gamta – skirtingos miesto gyvenimo temos leidinyje susijungia į daugiasluoksnį sovietmečio Kauno pasakojimą.
2026-aisiais sukanka 120 metų nuo Stanislovo Lukošiaus (1906–1997) gimimo. Fotografija jis domėjosi dar tarpukariu, tačiau didžioji jo fotografinio palikimo dalis susijusi su sovietmečiu – laiku, kai fotografavimas viešojoje erdvėje galėjo kelti įtarimų, o pasirinkimas, ką rodyti ir ko nerodyti, ne visuomet priklausė nuo autoriaus.
Dirbdamas sovietinėje sistemoje ir dalyvaudamas oficialiame fotomėgėjų judėjime S. Lukošius kūrė ir ideologizuotus siužetus – fotografavo demonstracijas, sovietinius paminklus. Tačiau greta jų jo objektyvas krypo į tai, kas oficialiame pasakojime buvo nepatogu ar nepageidaujama: Lietuvos karių kapus, išlikusius lietuviškumo ir religinius ženklus, miesto aplinkos trūkumus ir kasdienybės prieštaravimus.
„Okupacija ne tik drastiškai pakeitė Lietuvos politinę, ekonominę ir kultūrinę raidą, žmonių gyvenamą aplinką, jų santykius, bet ir ribojo intelektualines ir technines galimybes užsiimti laisva kūryba, dalintis informacija ir idėjomis, persmelkė jų kasdienybę ideologine prievarta ir monotonija. Galime tik spėlioti, ko būtų pasiekęs ir kur pasukęs vienas ar kitas kūrėjas kitokiomis sąlygomis. Dėl egzistavusios visuotinės cenzūros Stanislovo Lukošiaus tikrąjį požiūrį tenka rekonstruoti iš biografijos detalių, pavienių neviešintų kadrų, netipiškų rakursų, prasitarimų 1986 m. imtame iš jo interviu, taip pat dukrų pasakojimų“, – sako vienas knygos autorių dr. Rokas Sinkevičius.
Vienas iškalbingiausių fotografo žvilgsnio pavyzdžių – 1958 m. užfiksuotas Stalino paminklas. Diktatoriaus figūrą S. Lukošius fotografavo ne reprezentaciniu rakursu: už jos iškyla Įgulos bažnyčia su kryžiais, o kitoje nuotraukoje paminklas beveik pasislepia kadro pakraštyje. Pastaroji fotografija, patekusi į parodą, neįtiko tuometinei partinei vadovybei – buvo nurodyta kadro dalį su paminklu nukirpti.
Tačiau knygoje svarbi ne tik ideologinė sovietmečio tikrovė. Fotografuodamas šeimą, miesto žmones, šventes, vitrinas, garažus, sportą ar poilsį prie Kauno marių S. Lukošius paliko medžiagą, leidžiančią pažvelgti į to meto žmonių kasdienybę, privatumo ir individualumo paieškas, tradicijų tęstinumą ir santykį su miestu.
Kitas knygos autorius dr. Gediminas Kasparavičius teigia: „S. Lukošiaus užfiksuotas sovietmečio Kaunas po truputį tampa beišdylančia atmintimi apie to meto kasdienybę. Jo fotografijose galime pastebėti ne tik tam laikotarpiui būdingą pilkumą, nepriteklių ar ideologinius ženklus, kurie šiandien jau kelia šypseną, pavyzdžiui, kosmoso užkariavimo lozungus, bet ir paprastų žmonių siekį tiesiog gyventi – eiti į sporto varžybas, mėgautis laisvalaikiu, rūpintis apranga, maistu ir savo buitimi. Visa tai tam tikra prasme leidžia ir pasidžiaugti tuo, kaip gerai gyvename šiandien“.
Per gyvenimą S. Lukošius sukūrė daugiau kaip šimtą savadarbių fotoalbumų, kuriuose fiksavo miesto erdves, jų istorinę kaitą, šeimyninį gyvenimą, šventes ir kitas temas. Kauno miesto muziejaus leidinių serija „Kaunas Stanislovo Lukošiaus žvilgsniu“ savotiškai pratęsia paties fotografo puoselėtą sumanymą išleisti Kaunui skirtą albumą.
Pirmoji serijos knyga „Kaunas Stanislovo Lukošiaus žvilgsniu: pasivaikščiojimas po pradingusį miestą“ buvo įvertinta Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos „Gražiausios metų knygos“ premija, antroji – „Kaunas Stanislovo Lukošiaus žvilgsniu: tarpukario architektūra“ – skirta fotografo užfiksuotam nepriklausomos Lietuvos architektūriniam palikimui. Trečiasis fotografo darbams skirtos albumų serijos leidinys – „Industrinis miestas“ skirtas įvairių šakų Kauno pramonės raidai atskleisti.
Naujosios knygos pristatymas atlieps šių metų Istorijų festivalio temą. Renginyje dalyvaus knygos autoriai dr. Rokas Sinkevičius ir dr. Gediminas Kasparavičius, kultūros tyrinėtoja, fotografijos istorikė dr. Margarita Matulytė ir istorikas doc. dr. Kastytis Antanaitis. Pokalbį moderuos istorikas, Kauno miesto muziejaus Kauno istorijos skyriaus vadovas prof. dr. Jonas Vaičenonis.
Knygos „Kaunas Stanislovo Lukošiaus žvilgsniu: Žmogus (ne) savo laike“ pristatymas vyks rugsėjo 25 d., penktadienį, 17 val. Kauno rotušės Baltojoje salėje. Renginys nemokamas.
Leidinio leidybą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.