Spalio 2 d., penktadienį, 17 val. Kauno rajono muziejuje atidaroma Romano Krasninkevičiaus (1926–1996) kūrybos paroda „(Ne)pažintas Romanas“. Joje lankytojai susipažins su skirtingais savamokslio dailininko kūrybos tarpsniais – nuo ankstyvųjų piešinių ir grafikos iki vėlyvųjų aplikacijų. Raudondvaryje pristatoma paroda yra projekto „Romano Krasninkevičiaus kūrybos takais“ penktoji dalis iš šešių parodų.

Romanas Krasninkevičius gimė Vilkaviškio apskrities, Kybartų valsčiaus, Stulgelių kaime. Jo gyvenimą paženklino Antrojo pasaulinio karo išbandymai ir skaudžios šeimos netektys. Pokariu apsigyvenęs Marijampolėje, jis dirbo įvairius darbus, tarp jų – kino teatro reklamų dailininku, tačiau vis daugiau laiko skyrė kūrybai. Piešiniuose ir grafikoje atsirado artimųjų ilgesys, vienatvės išgyvenimai, tikėjimo, žmogaus likimo ir gyvenimo prasmės klausimai.

Autoportretas su kastuvu.
Iš serijos „Senieji pašešupiai“

Menininkas kūrė tušu, akvarele, guašu, anglimi, tapė aliejiniais dažais. Apie 1953 m. jis pradėjo dalyvauti parodose, o po pažinties su grafikos technika 1964 m. ėmėsi lino ir medžio raižinių. Krasninkevičius eksperimentavo su tamsaus fono ir šviesaus kontūro santykiu, vėliau, perpratęs grafikos kūrimo subtilybes, kūrė juodo kontūro grafiką bei spalvino atspaudų lakštus. Sodri juoda linija, apibendrintos figūros, santūrios spalvos ir į kompozicijas įrašomi žodžiai tapo jo kūrybos ženklais.

Raudondvaryje eksponuojami kūriniai atskleidžia menininko technikų ir temų įvairovę. Tarp ankstyvesnių darbų – 1967 m. medžio raižinys „Pradžia, žydėjimas, pabaiga“, tušu tapytas „Mergaitė ir drugelis“, svajingas balto kontūro grafikos mergaitės portretas „Ilgesys“ bei Saremos salos vaizdai, atlikti plenere, tušu, plunksna ir spalvotais vaško pieštukais. Kituose 8 darbuose atsiveria pasakų, dainų ir gimtojo krašto motyvai: „Šokinėjo voveraitė nuo pušaitės prie eglaitės“, diptikas „Tai gražiai žydi šile putinėlis…“ ir kiti darbai. Vėlyvojo periodo seriją „Senieji Pašešupiai“, menininko pradėtą kurti apie 1980 ir nuolat papildomą, reprezentuoja 9 kūriniai.

Ypač asmenišką kūrybos dalį žymi darbai „Tėvas Jonas suranda savo sūnų“, autoportretas „O gyvenimo likime kodėl tu mane apleidai“ ir „Autoportretas su kastuvu“. Kūrybos kelią papildo dvi 1995 m. aplikacijos, liudijančios, kad menininkas ieškojo naujų raiškos būdų ir gyvenimo pabaigoje. Šie kūriniai leidžia pažvelgti į Krasninkevičių kaip į žmogų, savo darbuose nuosekliai pasakojusį apie atmintį, šeimą ir jį supantį pasaulį.

Menotyrininkė dr. Alė Počiulpaitė Krasninkevičiaus kūryboje išskiria dvi pagrindines kryptis. Viena jų susijusi su asmeniniais išgyvenimais, gyvenimo lūžiais ir artimu santykiu su šeima. Menininkas ne kartą vaizdavo savo tėvus – Oną ir Joną, daugelio kurių kūrinių veikėju tapdavo pats. Kita kryptis aprėpia žmogaus santykį su aplinka. Čia svarbi vieta tenka tautosakai, dainoms, peizažams, istoriniams ir sakraliniams siužetams. Tradicinius tautodailės vaizdavimo būdus Krasninkevičius interpretavo savaip ir ilgainiui sukūrė lengvai atpažįstamą meninę kalbą.

Nors menininkas neretai apibūdinamas kaip vienišius, jo kūrybinis gyvenimas buvo aktyvus. Jis dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje, tautodailininkų seminaruose bei pleneruose, pelnė apdovanojimų. Šiandien jo kūriniai saugomi Lietuvos muziejuose ir privačiose kolekcijose. Kūryba nenutrūko net sunkiai susirgus: kai tapo sudėtinga valdyti aštrius raižymo įrankius, Krasninkevičius ėmė karpyti ir plėšyti senus plakatus bei žurnalus, o jų juostas pinti į aplikacijas.

Vieną menininką pristato kelios parodos

Parodą Raudondvaryje pristato Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejus, įgyvendinantis projektą „Romano Krasninkevičiaus kūrybos takais“. Jis skirtas menininko šimtosioms gimimo metinėms. Ciklas prasidėjo Marijampolėje: čia pirmojoje parodoje pristatyta jo kūryba, o antrojoje dėmesys skirtas ekslibrisams, miniatiūroms ir kitų menininkų Krasninkevičiui dedikuotiems darbams. Vasarą ciklo paroda veikė Druskininkuose. Taip lankytojams skirtingose vietose atveriamos vis kitos gausaus kūrybinio palikimo dalys.

Parodos Kauno rajono muziejuje atidarymo metu kitą ciklo parodą bus galima aplankyti Kybartų kultūros centro Algimanto Kezio galerijoje. Rugsėjo 10 d. buvo atidaryta paroda Kybartuose, kuri veiks iki lapkričio 10 d. Apsilankymas abiejose parodose suteiks progą pamatyti skirtingus Krasninkevičiaus kūrybos pjūvius – vieną jo gimtojo krašto pašonėje, kitą – Raudondvaryje.

Spalio 30 d. Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejuje bus atidaryta šeštoji, baigiamoji parodų ciklo „(Ne)pažintas Romanas“ paroda iš muziejaus bei privačių kolekcijų. Kartu bus pristatytas ir labai laukiamas menininko kūrybos albumas „Romanas Krasninkevičius“, parengtas remiantis Marijampolės krašto muziejaus Dailės rinkinio kolekcija.

Šis leidinys Kauno rajono muziejuje numatomas pristatyti lapkričio 27 d. – parodos šiame muziejuje uždarymo metu. Šią dieną  moksleiviai bus pakviesti į projekto metu parengtą edukacinę programą „Šimtas ilgesio saulių“, kurios metu bus galima sužinoti grafikos kūrybos paslapčių keliais būdais – nuo balto bei juodo kontūro grafikos iki spalvinto linoraižinio.

Parodos „(Ne)pažintas Romanas“ atidarymas – spalio 2 d. 17 val. Kauno rajono muziejuje, Pilies takas 1, Raudondvaryje. Projektą „Romano Krasninkevičiaus kūrybos takais“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Marijampolės savivaldybė.