Spalio 8 d. (ketvirtadienį) 18 val. galerijoje „Meno parkas“ (Rotušės a. 27, Kaunas) vyks dviejų parodų atidarymas.

Dainius Liškevičius | PRAUŽ-keikimai

Orakulas pelėdos pavidalu: „Negalima atskirti miško nuo medžių!“

Ši paroda – apie tolimą ateitį, kuri galbūt jau visai arti. Plintant civilizacijai ir materialistinei pasaulio sampratai, keičiasi ir Lietuvos veido peizažas. Beatodairiški miškų kirtimai veda į nenuspėjamą ateitį, artėjančią dar nesuvokiamais ar neatpažįstamais pavidalais.

Parodoje pristatomas Dainiaus Liškevičiaus projektas „PRAUŽ-keikimai“ – savita posthumanistinė vizija, į kurią žiūrovas gali žvelgti iš šono ir perskaityti pirmuosius pranašingus ženklus. Šis tęstinis projektas, prasidėjęs 2020 metais, yra susaistytas su vienkiemyje esančia sodybviete, apsupta dar egzistuojančių, nors ir intensyviai pjaunamų miško plotų. Iškirsti miškai sukuria atskirtumo jausmą, postapokaliptinės salos iliuziją, simuliuoja fizinį pabėgimą ar iliuzinį egzistencijos sulėtėjimą.

Projekte akcentuojama pelėdos istorija, kuri lankydavosi minimoje vietoje. Po kelių apsilankymų ji vėl pradingo. Miškų nykimas ir naikinimas tampa pagrindiniu šios parodos leitmotyvu, kurio kontekste bus atskleisti nauji pelėdos orakulės laiškai, pranešimai ir perspėjimai, kuriuos dar reikės išaiškinti. Parodoje eksponuojami ir kiti kūriniai – Kaulinių raidžių portalas bei artefaktai, praplečiantys daugialypį pasakojimą, kuriame asmeninės istorijos ir tikri įvykiai persipina su kūrybiniais veiksmais. Ši erdvė skatina ieškoti sąlyčio su savimi ir priimti tai kaip neišvengiamą lemtį, apie kurią galbūt bandė pranešti tikriausiai nebesugrįšianti pelėda.

Miškas yra vienas pagrindinių Lietuvos gamtos turtų, tarnaujantis valstybės ir piliečių gerovei, saugantis kraštovaizdžio stabilumą ir aplinkos kokybę, tvarkomas pagal nenutrūkstamo ir daugiatikslio naudojimo principus, laiduojant nuosavybės formų įvairovę.

(Lietuvos Respublikos miškų įstatymas, Nr. 1-671, 1994 m. lapkričio 22 d.)

Paroda yra galerijos „Meno parkas“ projekto „Įtrūkis“ dalis. Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Nijolė Kudirka | FOTOGRAFIJA

Nijolės Kudirkos kūrybos centre – vietos ir laiko pojūtis. Menininkę ypač domina tropikų šviesa, ji daug keliavo po Pietų Ameriką bei kitus tropinius kraštovaizdžius. Tam tikros šviesos kuriama atmosfera nuolat kinta, o autorė siekia užfiksuoti konkrečios, nepakartojamos akimirkos nuotaiką.

Jos kūriniai tęsia ilgą vaizduojamojo meno tradiciją, susijusią su idealaus, nepaliesto kraštovaizdžio vaizdavimu. Jie labiau siejasi su atmintimi nei su tikrove, o tai atspindi vieną esminių fotografijos medijos savybių. Menininkės kadruose atsiskleidžia ilgesys praeičiai ir kartu siekis peržengti laiko ribas, priartėti prie pirmapradės būties, siejamos su Žemiškojo rojaus idėja. Šis jautrumas gali būti susijęs su autorės tremties patirtimi ir giliai įsišaknijusia prarastų namų atmintimi. Panoraminis formatas išplečia regėjimo lauką, leidžia atskleisti pasikartojančios temos variacijas ir kitaip organizuoja vaizdinę erdvę.

Nijolė Kudirka – lietuvių kilmės fotografė, gyvenanti ir kurianti Niujorke. Kūrybinį kelią ji pradėjo nuo skulptūros bei tapybos, o vėliau pasuko į fotografiją. Jeilio universitete įgijusi psichologijos daktaro laipsnį, vėliau ji studijavo Niujorko „Studio School“, Vizualiųjų menų mokykloje ir Tarptautiniame fotografijos centre (ICP). Menininkė daug keliavo ir fiksavo įvairias, dažnai atokias pasaulio vietas Europoje, Azijoje, Afrikoje ir Pietų Amerikoje.

Informacija lankytojams:

Parodos galerijoje „Meno parkas“ veiks iki lapkričio 8 d.