Vytauto Didžiojo karo muziejaus Karo technikos ekspozicija vartus lankytojams atvėrė 2020 metų vasarą. Nuo Vilniaus Olandų žiedo į Kauno tvirtovės VI fortą perkeltą ekspoziciją kasmet aplanko iki dvidešimties tūkstančių žmonių.

Didžiausia šio rudens naujiena – atverta nauja ekspozicinė erdvė ir dar gausesnė eksponatų kolekcija.

Ekspozicijos lankytojams atsiveria du svarbūs istorijos klodai: Kauno tvirtovės paveldas ir atkurtos Lietuvos kariuomenės raida. Juos pažinti padeda autentiški forto įtvirtinimai ir čia sukaupta karinės technikos kolekcija. Ji yra vienintelė tokia Lietuvoje, o beveik visą techniką dovanoja Lietuvos kariuomenė. Kolekcija nuolat pildoma – šiuo metu joje jau per du šimtus eksponatų.

Čia eksponuojama pačios įvairiausios paskirties technika: automobiliai, visureigiai, sunkvežimiai, ratiniai ir vikšriniai šarvuočiai, lėktuvai, radiolokatoriai, laivų pabūklai ir tankai. Tai vienintelė vieta Lietuvoje, kur galima pamatyti tankus, tarp kurių – ir Kyjivo srityje sunaikintas rusų okupantų tankas.

Ekspozicijoje netrūksta ir unikalios, retai sutinkamos technikos: galima apžiūrėti minų klotuvą, Pamario krašto gyventojus per potvynius gelbėjusią vikšrinę amfibiją, mobilią duonos kepyklą ar Ukrainos karių naudotą mikroautobusą su degalų papildymo įranga. Į dalį technikos lankytojams leidžiama ir įlipti.

Karo technikos ekspozicija leidžia visapusiškai pažvelgti į karybos užkulisius ir suprasti, kad kare svarbu ne tik ginklai, bet ir logistika, užnugario aprūpinimas, transportavimas, žvalgyba, technikos remontas bei inžinerinių kliūčių įveikimas. Čia pristatomas Lietuvos kariuomenės inžinierių, logistų, medikų, ryšininkų, jūreivių, karo aviacijos specialistų, oro erdvės stebėtojų ir pėstininkų darbas.

Kauno tvirtovės praeičiai skirta atskira ekskursija, kurios metu vedžiojama po paslaptingiausius forto užkaborius. Jos metu atsakoma į klausimus, ką per ilgus gyvavimo dešimtmečius matė VI fortas, kodėl po jo teritoriją neleidžiama vaikščioti savarankiškai, kaip veikė fortifikacijų sistema, kokia buvo forto statinių paskirtis, kur stovėjo galingi pabūklai ir kas čia vyko Pirmojo pasaulinio karo metais.

Palaipsniui tvarkomose kareivinių patalpose įrengiamos edukacinės klasės. Jose įvairaus amžiaus lankytojai gilinasi į Kauno tvirtovės istoriją, susipažįsta su karybos pagrindais, mokosi ryšio ir šifravimo paslapčių, gali apžiūrėti kario ekipuotės elementus, dalyvauja komandiniuose žaidimuose bei atlieka praktines užduotis.

Vienoje iš naujai sutvarkytų kareivinių patalpų įkurdinta ir naujausia ekspozicijos dalis. Joje pristatoma įvairi karinė bei pramoninė įranga. Tarp eksponatų – Kauno pramonės istorijos reliktai: XIX a. pabaigoje garsiame Tilmansų fabrike gamintos papirosų sukimo ir vinių gamybos staklės. Aviacijos entuziastų dėmesį patrauks 1918–1940 m. Lietuvos kariuomenės reliktas – 1923 m. Karo aviacijai pirkto itališko lėktuvo „Ansaldo SVA-10“ variklis.

Ekspoziciją papildo ir atkurtos Lietuvos kariuomenės technika, parodanti, kiek daug kariuomenėje yra kasdienių darbų, nesusijusių su ginklais: nuo vandens šildymo ar asfalto bei betono pjaustymo iki dezinfekavimo ir suvirinimo. Kadangi kariai privalo išmokti valdyti sunkiasvorį transportą, čia eksponuojami ir vairavimo treniruokliai bei įvairių transporto priemonių varikliai – nuo BTR-60PB iki galingų sunkvežimių. Lankytojai, mėgstantys patyrinėti technikos sandarą, čia gali iš arti apžiūrėti variklius ir kitus mazgus.

Naujienas, pasakojimus apie karinę techniką bei forto istoriją ir lankytojų numylėto katino Forto nuotykius galima sekti Karo technikos ekspozicijos „Facebook“ puslapyje.