Spalio 22–25 d. Kaune antrą kartą vyks „Performanso meno savaitgalis“, kurio metu Lietuvos ir užsienio kūrėjai įvairiose miesto erdvėse pristatys 14 pasirodymų. Nuo mezgimo treniruotės ir fiktyvios politinės partijos steigimo iki Kauno pastatų kontūrų atkūrimo ar kortų turnyro – keturių dienų festivalio programa kvies permąstyti kasdienius įpročius, visuomenės normas ir mūsų santykį su aplinka.
Pasak festivalio programos kuratoriaus Edvino Grinkevičiaus, šiemet „Performanso meno savaitgalis“ sieks plačiau pažvelgti į šią meno formą, o kasdieniai veiksmai čia taps būdu nagrinėti aktualius visuomenės klausimus – nuo politinės retorikos ir galios santykių iki atminties ir tapatybės.
„Performansas gali būti labai skirtingas – nuo aiškiai choreografuoto veiksmo ar kūno tyrinėjimo iki pokalbio, ritualo, instrukcijos ar objekto. Organizuodamas „Performanso meno savaitgalį“, noriu parodyti šią įvairovę ir kartu sukurti progą menininkams bei žiūrovams susitikti ne tik su jau pažįstamomis performanso meno formomis, bet ir su tuo, kas gali nustebinti ar iš pradžių net pasirodyti sunkiai apibrėžiama. Man svarbu, kad programa nebūtų uždara ar skirta tik tiems, kurie jau gerai išmano performanso meną. Norisi, kad į festivalį būtų galima ateiti iš smalsumo, patirti ir susidaryti savo santykį su tuo, kas vyksta“, – sako jis.
„Performanso meno savaitgalis“ suburs įvairių sričių menininkus – nuo choreografų iki vizualiųjų menų, poezijos bei tarpdisciplininės kūrybos atstovų. Jų pasirodymai vyks ne tik kultūros įstaigose, bet ir performanso menui neįprastose Kauno erdvėse, o dalis kūrinių kvies žiūrovus neapsiriboti stebėtojo vaidmeniu ir patiems įsitraukti į veiksmą.
Atgyjantys buities daiktai ir nykstantys eilėraščiai
Festivalį spalio 22 d. atidarys vizualiųjų menų kūrėjos ir choreografės Garance Debert performatyvus projektas „Figurative Furniture“ (liet. „Įkūnyti baldai“), kuriame, įsikūnydama į buities daiktus, atlikėja tyrinės, ką reiškia apsigyventi savo kūne.
Spalio 23 d. lankytojų lauks Latvijos menininkės Laimos Jaunzemos performatyvi paskaita „Extra Mouth“ (liet. „Papildoma burna“), kurioje ji nagrinės, kaip šeimoje perduodamos nuostatos apie moteriškumą, nutylėtos skaudžios patirtys ir spaudimas pritapti veikia žmogaus gyvenimą.
Tuo tarpu menininkės Garance Buxtorf performanse „Bridging Silences II“ (liet. „Jungiant tylas“) žodžiai bus rašomi garais ant stiklo, o jiems nykstant žiūrovai per ausines girdės kūrėjos tekstus. Poeziją, garsą ir trumpalaikius vaizdus jungiantį pasirodymą bus galima patirti tris kartus – spalio 23 ir 24 dienomis.
Nuo politinės retorikos iki išnykusių Kauno pastatų
Spalio 24 d. festivalio programa persikels į viešąsias Kauno erdves, kuriose trumpam atgis nebeegzistuojantys miesto pastatai. Menininkė Jurga Juodytė performanse „Linijos“ atkurs jų kontūrus, primindama, kaip per laiką pasikeitė miesto veidas. Kitokį būdą pažinti miestą pasiūlys menininkas Povilas Jatkevičius, pristatysiantis interaktyvią instaliaciją „Kavinė Miražas“, kurioje kavos bus galima įsigyti ne už pinigus, o už gatvėse rastus stiklinių butelių kamštelius.
Tą pačią dieną menininkas Selim Clérin pakvies įsitraukti į performansą „Rearrangement“ (liet. „Pertvarkymas“) ir patirti, kaip erdvės išdėstymas veikia tarpusavio bendravimą. Žmogaus santykį su aplinka, tik iš kitos perspektyvos, tyrinės ir choreografė Courtney Mackedanz. Asmeninės patirties susirgus Laimo liga įkvėptame performanse „Dead End Host“ (liet. „Galutinis nešiotojas“) ji kvies permąstyti mūsų ryšį su kitomis gyvybės formomis.
Galios ir įtaigos temas festivalyje nagrinės menininkas Joelis Aškinis, performanse „Partija Nr. 1“ steigsiantis fiktyvią politinę partiją. Pasitelkdamas tikrų politinių kalbų pavyzdžius, kaitaliodamas bauginimą ir pataikavimą, faktus ir klaidinančią informaciją, jis mėgins įtikinti žiūrovus už ją balsuoti. Tuo tarpu choreografė Liza Baliasnaja performanse „Shield is a Weapon“ (liet. „Skydas yra ginklas“) bandys atskleisti prieštaringą skydo reikšmę – kaip apsaugai skirtas daiktas gali tapti ir grėsmės simboliu.
Dieną užbaigs menininko Maël Keppenne performansas „Ardor²: Jesus is bisexual“ (liet. „Aistra²: Jėzus yra biseksualus“), kuriame į pasirodymą įtraukiami žiūrovai bus kviečiami tyrinėti, kaip išreiškiame savo troškimus.
Mezgimo treniruotė, lapų kazino ir kelionė į 1990-ųjų Estiją
Paskutinę festivalio dieną, spalio 25-ąją, Latvijos menininkės Sanita Duka ir Ilze Mazpane pakvies į neįprastą kortų turnyrą parke. Performanse „The House Always Rakes“ (liet. „Kazino visada laimi“) kortas pakeis nukritę medžių lapai, o žaidimas pamažu virs bendru parko grėbimu.
Kasdienę veiklą netikėtu kampu pristatys ir menininkė Gertrūda Gilytė, performanse „Decadence“ (liet. „Nuosmukis“) mezgimą paversianti intensyvia sporto treniruote. O asmeniškesnių istorijų netrūks Juliaus Jančausko performanse „Pernakt džiovintas gomurys“, kuriame literatūros ir populiariosios kultūros citatos persipins su fantazijomis bei išpažintimis.
Festivalį užbaigs Estijos menininkės Barbaros Lehtnos performansas „Background Fucker“ (liet. „Antraplanis šiknius“), nukelsiantis į 20 a. dešimtojo dešimtmečio Estiją. Kūrinys pasakos apie ką tik nepriklausomybę atgavusioje šalyje augantį queer vaiką, kuris amerikietiškos televizijos kaubojų pasirenka savo idealu.
Visi „Performanso meno savaitgalio“ renginiai – nemokami, tačiau į daugelį būtina registracija. Daugiau informacijos apie festivalį ir registracijos nuorodas galima rasti Kauno menininkų namų internetinėje svetainėje.
„Performanso meno savaitgalio“ programą kuruoja Edvinas Grinkevičius, festivalį organizuoja Kauno menininkų namai, finansuoja Kauno miesto savivaldybė ir Lietuvos kultūros taryba.
Festivalio partneriai – Kaunas Pilnas Kultūros, Kauno miesto kamerinis teatras, Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus, Kauno kultūros centras, parodų ir projektų erdvė „Avietė“, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Kauno apskrities viešoji Ąžuolyno biblioteka, Mokslo Sala.
