Spalio 8 d., ketvirtadienį, 17:30 Kauno fotografijos galerijoje (Vilniaus g. 2, Kaunas) atidaroma paroda „Double Exposure“. Joje pirmą kartą Lietuvoje pristatoma Nicolaso Grospierre ir Anetos Grzeszykowskos kūryba.
Šie du menininkai, priklausantys tai pačiai kartai, fotografiją supranta radikaliai skirtingai, tačiau abu eina iki pat jos pamatų. Atidaryme dalyvaus parodos kuratorius Adam Mazur ir menininkas Nicolas Grospierre. Paroda veiks iki lapkričio 22 d.
Dviguba ekspozicija – paprastas fotografinis triukas, beveik visada duodantis pažintiškai atveriantį ir estetiškai intriguojantį rezultatą. Nors galutinis efektas kelia riziką paaukoti reprezentacijos tikrovę, jis yra tiek autoriaus ketinimo, tiek atsitiktinumo produktas. Nicolas Grospierre ir Anetos Grzeszykowskos paroda yra būtent tokia kompozicija – paprasta pagal kilmę, nenuspėjama pagal pasekmes.
Parodos pradžia buvo daugelį metų trunkantis kuratoriaus Adam Mazur bendradarbiavimas su Lietuvos menininkais, kuratoriais ir fotografijos istorikais, šiandien priklausančiais ne vienai, o dviem fotografų asociacijoms. Jis rašė katalogų esė, dalyvavo simpoziumuose Nidoje, eksponavo Lietuvos fotografiją Lenkijoje ir užsienyje, o kantrūs lietuvių kolegos retkarčiais primindavo, kad ir jie vieną dieną norėtų parodyti lenkų fotografiją Lietuvoje, žinoma, tik tai, kas įtaigiausia, nesenstanti ir savita, bet kartu kitokia nei lietuvių fotografija.
Taip kilo mintis pristatyti du kuratoriaus kartos menininkus, niekada nerodžiusius savo darbų Lietuvoje, kuriuos jis pažįsta, žavisi ir su kuriais dirba daug metų, tačiau kurie retai rodomi kartu net Lenkijoje. Menininkai ne tik pažįsta vienas kitą, bet ir yra beveik kaimynai Varšuvos Žoliborže. Abu labai atsidavę fotografijai, tačiau atstovauja radikaliai skirtingiems požiūriams į mediją ir, plačiau, į šiuolaikinį meną.
Anetos Grzeszykowskos praktika yra post-feministinė ir autobiografinė. Jos darbai veikia žiūrovo emocijas, leisdami identifikuotis su menininkės figūra ir įžengti į šeimą, kurią ji sukūrė su partneriu Janu Smaga ir dukra Franciszka – daugelio ikoninių Grzeszykowskos darbų veikėjais. Grospierre, priešingai, žinomas dėl abstrakčių heliografinių kompozicijų; šaltų, dokumentinių architektūros fotografijų ir ypatingo artumo modernizmui ir brutalizmui, ypač jų posovietinėms formoms; bedugnių šviesdėžių; ir meta-konceptualių projektų, kurių tema – epistemės sistemos, kolekcijos, archyvai ir bibliotekos. Tiek Grospierre, tiek Grzeszykowska yra panirę į fotografiją ir siekia jos pamatų, o kiekvienas savaip noriai tyrinėja gretimus formatus, kurdami filmus, instaliacijas, objektus ir skulptūras.
„Double Exposure“ remiasi paprastu įrankiu: sutelkti menininkų darbus ir uždengti jų atitinkamus sluoksnius. Ši formali procedūra generuoja prasmę ir atveria galimybę perskaityti pažįstamas, vadovėlines fotografijų serijas nepažįstamai. Paroda gimė iš pokalbio ir kvietimo kiekvienam menininkui įvardyti mėgstamiausią kito darbą. Grospierre pasirinko seriją „Selfie“ (2014), o Grzeszykowska – „The Alder King“ (2022). „Selfie“ pristato brutaliai išardytą ir iš kiaulienos rekonstruotą menininkės kūną. Savo šaltumu tai nerimą keliantis fragmentų rinkinys, kurio suma duoda ką nors daugiau nei tiesmukas Grzeszykowskos portretas. „The Alder King“, savo ruožtu, išeina už dokumentinės estetikos ribų, atskleisdamas procesą ir išryškindamas jo konceptualų karkasą, atidengdamas meninės produkcijos slepiamas kainas. Šios dvi serijos sudaro susikirtimo tašką, vietą, kur menininkų jautrumai persmelkia vienas kitą. Abu menininkai savo pozicijas įtvirtino naudodami mediją atlikdami kartais negailestingą vivisekciją: Grzeszykowskos atveju – savo paties kūno ir emocijų, Grospierre atveju – supančio pasaulio.
Šalia šio pasirinkimų susipynimo paroda pristato naujas abiejų menininkų serijas, suteikdama Lietuvos žiūrovams įžvalgą į Grospierre ir Grzeszykowskos dabartines nuotaikas ir jų kūrybos kryptis. Grospierre atsiduoda unikalių heliogramų, mėnesiais eksponuojamų lauke prie jo namų Suvalkų krašte, kūrimui, o Grzeszykowska sukūrė dar vieną savo versiją: apgręždama laiką, ji grįžta į paauglystę ir susieja savo brendimo atmintį su tikru dukters Franciszkos brendimu.
Ši dvigubos ekspozicijos paroda neatstovauja lenkų fotografijai, kuri dabar plečiasi daugeliu krypčių, kovodama su dirbtinio intelekto įsiveržimu, didėjančiu profesijos nestabilumu ir šiuolaikinio meno lauko pasisavinimu figūratyvinės tapybos. Vis dėlto ji siūlo pirminį pažinimą – susitikimą su dviem įtaigiausiomis ir reikšmingiausiomis šios srities asmenybėmis, be kurių sunku įsivaizduoti ne tik lenkų fotografiją, bet ir XXI a. lenkų meną.
Nicolas Grospierre (g. 1975 Ženevoje, gyvena ir dirba Varšuvoje) – fotografas ir konceptualus menininkas, žinomas dėl modernistinės architektūros tyrinėjimų. Studijavo politikos mokslus Paryžiaus politikos studijų institute (Sciences Po) ir Londono ekonomikos mokykloje (LSE). 2008 m. su projektu „Hotel Polonia“ dalyvavo Venecijos architektūros bienalėje Lenkijos paviljone. Individualios jo parodos rengtos Pinchuk meno centre Kijeve, BWA Varšuvoje, Londono Architektūros asociacijoje (Architecture Association) ir Viktorijos nacionalinėje galerijoje Melburne.
Aneta Grzeszykowska (g. 1974) – post-feministinės ir autobiografinės praktikos autorė, kurios darbai saugomi Guggenheimo muziejuje Niujorke, Seattle meno muziejuje, Rubell muziejuje Majamyje, Varšuvos modernaus meno muziejuje ir Zachęta nacionalinėje meno galerijoje.
Atidarymas: 2026 m. spalio 8 d., 17:30
Paroda veikia: 2026 m. spalio 8 d. – lapkričio 22 d.
Darbo laikas: II-V 11–18 val., VI-VII 11–17 val.
Bilieto kaina ne atidarymo metu: 2 €
Kauno fotografijos galerija, Vilniaus g. 2, Kaunas
Organizatorius: Kauno fotografijos galerija
Rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Kauno miesto savivaldybė, Lenkijos institutas (Instytut Adama Mickiewicza)
Galerijos mecenatas: AON
