Balandžio 7 d. (ketvirtadienį) 17 val. į A. ir P. Galaunių namai-muziejus (Vydūno al. 2) kviečia pažinčiai su viena ryškių Alytaus tarpukario architektūros asmenybių – inžinieriumi Vytautu Trečioku. Muziejuje atidaroma paroda „Malonumas. Vytauto Trečioko tapyba“ veiks iki gegužės 14 d.
Viešnios – kolegės iš Alytaus kraštotyros muziejaus muziejininkė-dailininkė Gintarė Markevičienė ir rinkinių saugotoja Vilmantė Petrusevičienė Kaune – Lietuvos modernizmo sostinėje papasakos apie Alytaus modernizmo architektūrą, apie jos kūrėjus, pasidalins įžvalgomis apie Vytauto Trečioko pomėgius, kūrybą.
2018 metais Alytaus kraštotyros muziejų pasiekė maloni ir vertinga dovana iš tolimos Kanados – tai inžinieriaus architekto Vytauto Trečioko (1912-2002) 54 tapybos darbų ir monotipijų kolekcija, kurią muziejui perdavė autoriaus sūnus Raimundas.
Buvęs tarpukario Alytaus miesto vyriausiasis inžinierius V. Trečiokas paliko ryškų pėdsaką statant ir gražinant Alytaus miestą XX a. ketvirtojo dešimtmečio antroje pusėje, o laisvalaikiu mėgo meistrauti įvairius baldus, piešti, tapyti.
Būsimasis inžinierius gimė Biržuose, baigė Biržų gimnaziją, studijavo Paryžiuje. 1933 metų rugpjūtį įsidarbino Alytaus apskrities valdyboje braižytoju, vėliau – techniku.
1935 m. baigė Kauno Vytauto Didžiojo universiteto technikos fakultetą, įgijo architektūros inžinieriaus kvalifikaciją ir vos 23 metų amžiaus paskirtas Alytaus miesto inžinieriumi. Jaunasis specialistas vadovavo ir Alytaus miesto statybos komisijai. Jaunam specialistui tai buvo didelis iššūkis, nes Alytaus miestas tuomet intensyviai plėtėsi, vyko svarbios statybos, o reikalavimai kurortiniam miestui keliami aukšti.
1936-38 metais statybų ir miesto tvarkymo darbų dar padaugėjo.
1936 m. pagal V. Trečioko projektą pastatyta medinė šešių komplektų pradžios mokykla Prieglaudos gatvėje (dabar Savanorių g.), rengtas Miesto stadiono ir jo dengtų tribūnų projektas.
1937 m. Miesto sodo centre pagal V. Trečioko projektą įrengtas fontanas, pastatyta vasaros estrada. 1937 m. gruodį beveik baigta dar viena didelė statyba – jaunojo miesto inžinieriaus suprojektuota mūrinė, moderni dviejų aukštų pradžios mokykla Birutės gatvėje prie stadiono.
V. Trečiokas prisidėjo ir prie tilto per Nemuną statybos, projektuodamas tilto elementus, įrangą (tilto autorius inžinierius Anatolijus Rozenbliumas).
1939 m. V. Trečiokas parengė vasarvietės išplėtimo projektą. Pagal jį taisyklingais stačiakampiais kvartalais suplanuota teritorija panemunėje – Lelijų gatvės ir Basanavičiaus prospekto tąsoje į šiaurę nuo geležinkelio. Į miestą įjungta ir naujai suplanuota teritorija į pietus nuo geležinkelio stoties, tarp Stoties ir Ulonų gatvių.
1940 m. pirmąjį pusmetį dar parengti kai kurių gatvių tvarkymo projektai, bet Lietuvą prievarta prijungus prie Sovietų Sąjungos daugelis planuotų darbų Alytuje sustojo, liko neįgyvendinti statybų planai. 1940 m. rudenį ant Nemuno kranto pagal V. Trečioko projektą suspėta pastatyti tik miesto pirtį, modernų, trijų aukštų mūrinį pastatą. Architektas V. Trečiokas suprojektavo Santaikos (Alytaus r.) bažnyčios mūrinį pastatą. Tai nebaigta bažnyčia su vienu bokštu fasade, zakristija ir apšildoma koplyčia. Nors Santaikos parapijiečiai 1940–1941 m. aktyviai dalyvavo bažnyčios statyboje, nuoširdžiai rūpinosi plytų, cemento ir kitų statybinių medžiagų gavimu, šiuos darbus jau stabdė Antrojo pasaulinio karo įvykiai. Galiausiai nebaigtą bažnyčią atėmė sovietinė okupacinė valdžia ir pavertė kolūkio sandėliu.
1944 m. vasarą Alytaus miesto inžinierius V. Trečiokas su žmona Natalija ir sūnumi Raimundu paliko paties projektuotus nuosavus namus Šarūno gatvėje ir emigravo į Vokietiją. 1948 m. Trečiokų šeima laivu išvyko į tolimąją Kanadą. V. Trečiokas dirbo architektu Kvebeke, vėliau braižytoju Viešųjų darbų ministerijoje Otavoje. Pagal jo projektą Hale (Hull), Kvebeke, pastatyta šv. Raimondo bažnyčia.
Vytautas Trečiokas mirė 2002 m. spalio 13 d. Abu su žmona Natalija palaidoti Ontarijo šventojo Jono lietuvių kapinėse.
Tekstą parengė Vilmantė Petrusevičienė
