Ansamblis „Lietuva“ ir „Prabudimo orkestras“ pristato premjerą – šokio ir muzikos spektaklį „Šokio simfonija iš Šiaurės Jeruzalės“. Spektaklis kuriamas specialiai Vilniaus geto likvidavimo 80-mečiui paminėti ir bus pristatomas rugsėjo 23-24 d. Valstybiniame jaunimo teatre, buvusioje Vilniaus geto teritorijoje. Po premjeros Vilniuje, „Šokio simfonija iš Šiaurės Jeruzalės“ bus rodoma rugsėjo 27 d. Nacionaliniame Kauno dramos teatre.
Naujas projektas kuriamas pagal didelio visuomenės dėmesio sulaukusį Jievaro Jasinskio kūrinį „Simfonija iš Šiaurės Jeruzalės“. Jaunosios kartos kompozitoriaus darbas įkvėpė naujam, didesnio masto kūrybiniam sumanymui, kurį įtaigiu judesio pasakojimu, gyvai skambant net kelių orkestrų muzikai įgyvendins režisierė ir choreografė Aušra Krasauskaitė.
„Prieš beveik metus Šv. Kotrynos bažnyčioje išgirdau Jievaro Jasinskio „Simfoniją iš Šiaurės Jeruzalės“. Tada apėmė labai stiprios emocijos – klausant Izraelio himno, ašaros sruvo skruostais. Patyriau katarsį sėdėdama tarp klausytojų, išgyventi jausmai „privedė“ prie minčių apie šokio spektaklį. Galvojau, kaip nuostabu būtų kurti šokį pagal šią muziką.
Gautas netikėtas pasiūlymas iš ansamblio „Lietuva“ vadovės Editos kurti šokio spektaklį tarsi patvirtino posakį, kad mano troškimas nuėjo „tiesiai į Dievo ausį“, – prisimena A. Krasauskaitė, ansamblio „Lietuva“ vyr. baletmeisterė.
Pirmasis J. Jasinskio koncerto pristatymas įvyko 2021 m. rugsėjo 23-ąją, Lietuvos žydų genocido dieną, ir tapo reikšmingu Holokausto 80-mečio meniniu akcentu. Praėjus lygiai dviems metams, šis projektas įgaus dar įtaigesnę formą – šokio judesiu ir nauja kūrinio aranžuote, kurią papildys gausesnis nacionalinių instrumentų skambesys.
Klasikinė muzika persipins su egzotiškomis Artimųjų Rytų melodijomis, klezmerio motyvais bei džiazo elementais.
„Man dar nėra taip buvę, jog kažkas išgirdęs mano muziką nuspręstų statyti šokio spektaklį. Visiškai nauja patirtis, kaip ir projekto gastrolės Izraelyje, kur mano kūryba apskritai pirmą kartą skambėjo užsienyje. Asmeniškai tai pirmasis taip viešai pastebėtas programinis ir sceninis kūrinys. Smalsu, kaip rudenį atrodys galutinis rezultatas, bet žinant, kad komanda turi milžinišką patirtį, jaučiuosi ramiau. O „Lietuvos“ ansamblio orkestrą koncertiniu formatu jau išsibandėme gegužės mėnesį. Statant spektaklį žiūrėsime, kaip veikia visos turimos muzikos versijos, kaip padiktuos pats šokis, charakteriai, galbūt teks papildomai kurti. Manau, finale bus labai spalvinga tiek akiai, tiek ausiai. Džiaugiuosi, jaudinuosi ir laukiu“, – dalinasi kompozitorius J. Jasinskis.
Premjeroje atsiskleis spektaklių herojų išgyvenimai, batalinėmis masinėmis scenomis atsispindės svarbūs istorijos įvykiai, kuriems šokis įneš gyvybės, o žiūrovams primins apie bendrą žydų ir Lietuvos patirtį.
„Mano, kaip režisierės, vizijoje emocinį foną dar labiau pastiprins šokio judesiai, kūno plastika ir kiti įtraukiantys choreografiniai sprendimai. Su begaliniu jauduliu laukiu kūrybinio proceso, o jis jau prasidėjo – gegužę įvykusi mano kelionė į Jeruzalę atnešė stiprių išgyvenimų, suvokimų ir sukrėtimų – visą šią patirtį sudėsiu į spektaklį, kuriuo be galo degu“, – pasakoja A. Krasauskaitė.
„Šokio simfonija iš Šiaurės Jeruzalės“ – jungtinis valstybinio ansamblio „Lietuva“ ir VšĮ „Prabudimo orkestras“ projektas, kurio ankstesnę versiją iki šiol prodiusavo bei scenarijų kūrė Tadas Daujotas. Naujame spektaklyje šoks „Lietuvos“ šokėjai, o pajėgas sujungs du gyvi orkestrai – Vilniaus m. savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinis bei autentiško skambesio į muzikinę kelionę įnešantis ansamblio „Lietuva“ orkestras, prisijungs kviestiniai džiazo ir klasikos muzikantai.
Vilniaus gete išgyventi, susivienyti ir neprarasti vilties padėjo dvasinis pasipriešinimas bei gyvybingas kultūrinis gyvenimas, tokiame kontekste atrodantis beveik neįtikėtinai.
Klasikinė muzika persipins su egzotiškomis Artimųjų Rytų melodijomis, klezmerio motyvais bei džiazo elementais. Tai šiuolaikiškas, bet tuo pačiu ir archajiškų atspalvių turintis world muzikos žanro projektas, kuriame didingai skambės senoviniai hebrajiški ragai šofarai, o į orkestro skambesį subtiliai įsilies kanklių ir birbynės garsai. Ne tik gyvu skambesiu, bet ir šokyje, kostiumuose ar netradiciškai keliais aukštais kuriamoje scenografijoje atsiskleis aktualumas šiandien.
Šokio pasakojimas prasidėjęs prieš 4000 metų tęsis iki šių dienų. Simboliška, kad 2023 metais švęsdami Vilniaus miesto 700-ąjį jubiliejų prisimename Gedimino laiškus – oficialų kvietimą plačiai atvėrusį žydams kelią į mūsų šalį, kurioje šimtmečiais jie kūrė gerbūvį, o jų istorija glaudžiai persipynė su mūsų tautos istorine patirtimi. Simboliška, kad Šiaurės Jeruzalei švenčiant ypatingą jubiliejų, minėsime skaudžią Vilniaus geto likvidavimo sukaktį.
Vilniaus gete išgyventi, susivienyti ir neprarasti vilties padėjo dvasinis pasipriešinimas bei gyvybingas kultūrinis gyvenimas, tokiame kontekste atrodantis beveik neįtikėtinai. Kančios ir mirties akivaizdoje geto gyventojai bandė kabintis į gyvenimą ir užsiimti saviraiška: čia buvo sukurtas teatras, profesionalų chorai, simfoninis ir džiazo orkestras, rengiamos parodos, koncertai ir konkursai. Per teatrą, kultūrą, meną ir švietimą žmonės gelbėjosi nuo savidestrukcijos – net tragiškiausiais momentais stiprino bendruomeniškumą, nepamiršo humaniškųjų ir savo tautos vertybių, bandė atrasti pozityvių emocijų ir tikėti, kad vieną dieną jie bus išlaisvinti. Getas buvo likviduotas 1943 m. rugsėjo 23–24 dienomis, todėl ir šokio spektaklio premjera Vilniuje numatoma tomis pačiomis datomis, buvusio geto teritorijoje įsikūrusiame Valstybiniame jaunimo teatre.
J. Jasinskis yra ne tik šio spektaklio kompozitorius, bet ir sostinei atstovaujančio orkestro „Vilnius Jjazz Ensemble“ vadovas bei trombonininkas, kino koncerto „Vilniaus pokeris“ vienas iš kompozitorių. Režisierė ir choreografė A. Krasauskaitė – Auksinio scenos kryžiaus ir Padėkos kaukės laureatė, pastačiusi daugiau kaip aštuonis šokio spektaklius įvairiuose Lietuvos teatruose. Scenografijos dailininkas – nekart Auksiniu scenos kryžiumi apdovanotas Gintaras Makarevičius. Kostiumų dailininkė – Julija Skuratova, šviesų dailininkas – Darius Malinauskas.
Valstybinis ansamblis „Lietuva“ tęsia pradėtą ilgalaikę kampaniją „Auginkime vienybės raumenį“, skirtą vienyti skirtingų tautų, religijų žmones, istoriškai kuriančius bendrą Lietuvos istoriją. Kampanija primena, kad pagrindinis žmogaus raumuo yra širdis, o vienybė padeda tas širdis apjungti – vienytis per gyvą ir bendrą mūsų visų istoriją.
Projektą iš dalies finansuoja LR Vyriausybės kanceliarija, Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė, VšĮ „Go Vilnius“, Tautinių mažumų departamentas prie LR Vyriausybės ir Vokietijos ambasada Vilniuje, informacinis partneris LRT. Renginys yra Vilniaus 700-ojo jubiliejaus programos dalis.
Kūrybinė komanda:
Kompozitorius: Jievaras Jasinskis
Režisierė ir choreografė: Aušra Krasauskaitė
Scenografas: Gintaras Makarevičius
Muzikinės dalies vadovas: Ramūnas Marcinkus
Kostiumų dailininkė: Julija Skuratova
Šviesų dailininkas: Darius Malinauskas
VšĮ „Prabudimo orkestras” vadovas: Tadas Daujotas
Ansamblio „Lietuva“ vadovė: Edita Katauskienė
Atlikėjai:
Valstybinio ansamblio „Lietuva“ orkestras ir šokėjai (vyr. dirigentas Egidijus Kaveckas)
Vilniaus m. savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinis orkestras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Barkauskas)
Kviestiniai klasikos, džiazo ir folkloro muzikantai:
Mindaugas Stumbras – ūdas, gitaros
Lina Baublytė – fleita, pikolo fleita
Linas Šalna – obojus
Haroldas Parulis – klarnetas, bosinis klarnetas
Lukas Grinkas – fagotas
Laurynas Lapė – trimitas
Jievaras Jasinskis – trombonas, šofaras
Tadas Daujotas, Viktorija Miškinytė, Mintautas Krikščiūnas – šofarai
Sigitas Gailius ir Andrius Rekašius – perkusija
