Spalio 18 d. (penktadienį) 17 val. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje (V. Putvinskio g. 55) atidaroma paroda „Liudas Truikys. Menas yra auka Kosmoso lygsvarai“.
Šiais metais minint žymaus lietuvių scenografo Liudo Truikio (1904–1987) 120-ąsias gimimo metines, parodos rengėjai kviečia į šią asmenybę ir jo kūrybą pažvelgti istoriniame ir kultūriniame egiptomanijos, japonizmo estetikos, krikščioniškojo misticizmo, ezoterinių mokymų ir tautinio stiliaus pasaulinių tendencijų kontekste. Lankytojus pasitiks scenografijos elementais praturtintos, sinesteziškai vaizdą, garsą ir specialiai šiai parodai kvapų menininkės Laimės Kiškūnės sukurtus kvapus į vieningą menų sintezės pajautą jungiančios parodos erdvės.
Parodos lankytojai turės unikalią galimybę pirmieji pamatyti nuo 1948 m. dingusiais laikytus ir 2023 m. Kauno Šv. Mikalojaus (benediktinių) bažnyčioje atrastus Liudo Truikio tapytus tris monumentalius šios bažnyčios presbiteriją puošusius paveikslus, vaizduojančius dvylikos apaštalų procesiją. Šis Vėlyvosios antikos, Bizantijos ir Viduramžių epochų mene gyvavęs ikonografinis siužetas Lietuvoje nebuvo paplitęs, todėl L. Truikio kūrinys yra unikalus mūsų bažnytinės dailės pavyzdys. Restauratorės Teresės Blažiūnienės subtiliai restauruoti, mėliu ir prigesinta aukso spalva tauriai švytintys apaštalai pribloškia savo didybe ir grožiu.
Menininkas išgarsėjo kurdamas dramos bei operos spektaklių scenovaizdžius, kuriuose novatoriškai sprendė jį dominusios menų sintezės problemas, teigdamas, kad dekoracijų išraiškos priemonės turi atitikti muzikinę veikalo struktūrą. Jis originaliai interpretavo senųjų Egipto, Japonijos civilizacijų, krikščioniškosios Vakarų Europos, pagoniškosios Lietuvos bei lietuvių liaudies meno motyvus. Scenografas jautė pareigą tarnauti Šviesai ir laikė meną ta priemone, kuri gali apsaugoti pasaulį nuo chaoso ir užtikrinti Kosmoso harmoniją.
Parodoje taip pat eksponuojami svarbiausieji L. Truikio scenovaizdžių operoms „Trys talismanai“ (1936), „Eglė“ (1939), „Gražina“ (1968), „Madam Baterflai“ (1937, 1959, 1986), „Aida“ (1963–1965, 1975), „Otelas“ (1938, 1983–1984) ir „Don Karlas“ (1959, 1981) eskizai, kuriuose išryškėja unikalūs vizualinių formų simfonizmo principai, keletas įspūdingų teatrinių kostiumų, išskirtiniai menininko sukauptos Rytų ir lietuvių liaudies meno kolekcijos daiktai, L. Truikio ir M. Rakauskaitės portretinės ir jų buto interjero nuotraukos bei asmeniniai užrašai.
Liudas Truikys visuomet žavėjo savo asmenybės jėga – elegantiškos išvaizdos bei rafinuotų manierų kūrėjas, domėjęsis ezoteriniais XIX–XX amžių sandūros mokymais ir gyvenęs egzotika dvelkiančiame bute, buvo tapęs gyva savo meto legenda, kaip ir jo mūza operos solistė Marijona Rakauskaitė (1892–1975).
Jubiliejinių renginių ciklą pratęs Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje 2024 m. lapkričio 12 d. vyksianti mokslinė konferencija „Liudui Truikiui – 120. Sąskambiai“. Konferencijos rengėjai – Aušra Endriukaitienė ir prof. dr. Helmutas Šabasevičius. Pranešimus skaitys doc. dr. Raimonda Bitinaitė-Širvinskienė, dr. Miglė Lebednikaitė, dr. Radvilė Racėnaitė, Rasa Jonė Ruibienė, dr. Vytautas Tumėnas. Atsiminimais apie L. Truikį dalinsis Rimantas Dichavičius, dr. Audronė Girdzijauskaitė, Aldona Kuprelytė, Bronius Leonavičius, dr. Nijolė Tumėnienė.
Parodos kuratorės – dr. Radvilė Racėnaitė, Rasa Bieliūnaitė, Rasa Ruibienė
Parodos koordinatorė – Lina Pranaitytė
Parodos architektai – Rasa Butiškytė, Saulius Valius („Ekspobalta“)
Parodos dizainerė – Inga Navickaitė („Hands on Press“)
Parodos moksliniai konsultantai ir anotacijų bendraautoriai – dr. Miglė Lebednykaitė („Madam Baterflai“), dr. Tadas Rutkauskas („Aida“), dr. Indrė Šurkutė (triptikas „Apaštalai“)
Parodos organizatorius – Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus
Pagrindiniai partneriai:
Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus
Kauno seserų benediktinių vienuolynas
Partneriai:
Lietuvos literatūros ir meno archyvas
Kauno miesto muziejus
Lietuvos nacionalinis dailės muziejus
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
Ąžuolyno biblioteka
Maironio lietuvių literatūros muziejus
Lietuvos nacionalinis muziejus
Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka
Šiaulių „Aušros“ muziejus
UAB „Kvapai verslui”
UAB „Užuovėja”
Informaciniai partneriai:
Kaunas pilnas kultūros
Kauno diena
15min.lt
Tekstų redaktorė – Aurelija Gražina Rukšaitė
Tekstų vertėja – Aušra Simanavičiūtė
Parodos komunikacija – Vida Labanauskienė, Monika Mastavičiūtė, Aistė Šutaitė
Parodos edukaciniai sprendimai – Justė Kutkienė, Milda Norbontė
Edukatoriai – Karolina Sadinauskaitė, Iveta Pociūtė
Parodos prieinamumo sprendimai – Rūta Klevaitė
Parodos kvapų menininkė, parfumerė – Laimė Kiškūnė
Skaitmeninių vaizdų parengimas – Edgaras Austinskas
Parodos įrengimas – Irmantas Kuskys, Mindaugas Bagdonavičius, Izoldas Smagarauskas, „Ekspobalta”
Restauratoriai: Virgilijus Aksamitauskas, Lina Bajoriūnė, Teresė Blažiūnienė, Vita Blažiūnienė, Audronė Petroševičiūtė, Daiva Snitkutė, Milda Šulniūtė, Dalia Valujevičienė
Muziejus dėkoja: Nijolei Adomavičienei, Rasai Adomavičienei, Živilei Ambrazaitei, Arūnui Baltėnui, Miglei Banytei, Audriui Beinoriui, Onutei Butkutei, Žygintui Būčiui, Linui Citvarui, Sauliui Dičiūnui, Rimantui Dichavičiui, Aušrai Endriukaitienei, Astai Giniūnienei, Liucijai Mikučionytei, Justei Mocevičiūtei, Mildai Kairaitienei, Dainai Kamarauskienei, Violetai Karmalavičienei, Violetai Krištopaitytei-Jocienei, Renatai Kovalčiukienei, Algimantui Kunčiui, Aldonai Kuprelytei, Raimondai Norkutei, Egdūnui Račiui, Jurgitai Ragaišienei, Palmyrai Sakalauskienei, Janinai Savickienei, Rokui Sinkevičiui, Jolantai Skurdauskienei, Skirmantei Smilingytei-Žeimienei, Aldonai Snitkuvienei, Kristai Svalbonas, Dainai Tilvytytei, Odetai Žukauskienei.
Paroda veiks: 2024 10 18 – 2025 02 16
Parodos atidarymo renginys nemokamas, kitomis dienomis su muziejaus lankytojo bilietu.
