Liepos 9 d. 19 val. projektų erdvėje „Avietė“ atidaroma Agnės Bagdžiūnaitės kuruojama paroda „Nuojauta atplaukiančios nakties“, pirmą kartą sujungianti poetės Janinos Degutytės laiškus su queer istorijos, feministinės minties ir meninės vaizduotės artefaktais. Iki rugsėjo 6 d. veiksianti paroda kviečia pažvelgti į istoriją per draugystės, meilės ir rūpesčio ryšius – tai, kas dažnai lieka oficialių archyvų paraštėse.
Vienas svarbiausių parodos atspirties taškų – 1966 m. Janinos Degutytės laiškas dailininkei Bronei Jacevičiūtei-Jėčiūtei. Jame atsiveria ne tik dviejų žmonių artumas, bet ir visas pasaulis, kuriame kūryba, buitis, rūpestis ir ilgesys tampa neatskiriami vienas nuo kito. Iki šiol šis ryšys dažnai paliekamas neapibrėžtas, tarsi istorija vis dar ieškotų tinkamos kalbos jam nusakyti. Tačiau laiškai tam priešinasi – jie liudija, kad intymumas taip pat yra istorinis faktas.
Ši mintis tampa atspirties tašku platesniam pokalbiui apie tai, kaip kuriamos istorijos ir kas į jas patenka. Parodoje draugystė suvokiama ne kaip privatus jausmas, o kaip politinė praktika – būdas išgyventi, perduoti žinias, kurti kalbą ir vaizduotę ten, kur institucijos, valstybės ar šeimos to padaryti nepajėgia.
Parodoje susitinka skirtingų laikų ir geografijų balsai. Greta Janinos Degutytės laiškų eksponuojami estų menininkės ir queer aktyvistės Anna-Stina Treumund fotografijų serijos Seksualumo studijos darbai, menininkės Astos Volungės naujai sukurta tekstilinė skulptūra, įkvėpta moterų šeimos istorijų, bei Eglės Elenos Murauskaitės specialiai parodai sukurtas garso kūrinys atspindintis tam tikras Janinos Degutytės biografijos vietas.
Svarbią parodos dalį sudaro ir tekstai, kalbos, kuriose draugystė, meilė bei solidarumas tampa pasipriešinimo forma. Čia susitinka amerikiečių poetės ir feministės Audre Lorde, rašytojos Kathy Acker, estų poetės Sveta Grigorjevos, taip pat iraniečių poetės bei kino režisierės Forugh Farrokhzad kūryba. Parodoje rodomas vienintelis Farrokhzad sukurtas filmas The House Is Black (1963) – vienas reikšmingiausių Irano kino istorijos kūrinių, tapęs jautriu pasakojimu apie žmogišką orumą, atskirtį ir rūpestį.
Nors šių autorių nejungia nei bendra geografija, nei vienas istorinis laikotarpis, jų kūryboje nuolat grįžta klausimai apie tai, kaip išlikti girdimai, kaip kurti kalbą meilei ir kaip įsivaizduoti istorijas, kurios niekada nebuvo užrašytos. Parodoje jų balsai nesujungiami į vieną pasakojimą – veikiau jie egzistuoja greta, atsiliepdami vieni kitiems per laiškus, fotografijas, filmą, garsą ir poeziją.
Pasak parodos kuratorės Agnės Bagdžiūnaitės, „istorija dažniausiai pasakojama per didžiuosius įvykius, institucijas ir konfliktus, tačiau ne mažiau svarbi jos dalis slypi draugystėse, kasdieniuose rūpesčio gestuose ir meilės ryšiuose. Ši paroda kviečia pažvelgti į archyvą kaip į gyvą erdvę, kurioje galima sutikti tas, kurios skirtingais laikais ieškojo kalbos savo patirtims.“
Parodos atidarymą lydės poetės Gretos Štiormer vedami Janinos Degutytės ir Bronės Jacevičiūtės-Jėčiūtės laiškų bei poezijos skaitymai. Vakaro programą užbaigs DJ Sad Cat muzikinis setas.
_
Paroda „Nuojauta atplaukiančios nakties“ atidaroma liepos 9 d., atostogaus liepos 13–27 d. ir toliau veiks iki rugsėjo 6 d.
Projektų erdvė „Avietė“ veikia Zanavykų g. 25
