Vasario 17 d. (penktadienį), 18 val. galerijoje „Meno parkas“ (Rotušės a. 27, Kaunas) vyks menininkės Karolinos Latvytės-Bibiano personalinės parodos „Nusidirti“ bei Kazimiero Brazdžiūno ir Kristijono Žungailos parodos „Pervargimas“ atidarymas.
Kaip rašo Emilija Statinaitė, Karolinos Latvytės-Bibiano paroda yra lyg dienoraštis iš gyvenimo, kurį galėjo parašyti bet kurio iš mūsų – žmonių – ranka. „Pasakojimas apie pasirinkimą matyti ir nenusukti akių nuo minties apie mirtį, įaugančios kūnan kartu su pirmuoju gimties riksmu. Tai, kaip mirtis suvokiama gyvųjų, tėra kultūriškai specifiška praktika, nūdienoje dažniausiai lydima baimės, nerimo ir nejaukos. Visa tai atsispindi menininkės veikloje, kurioje per siaubą keliančią estetiką ir savistabą leidžiamasi į terapinę jausmų bei atminties kelionę. Konkretūs įvaizdžiai ir trumpi tikrų ar išgalvotų įvykių pasakojimai iš asmeninio gyvenimo paveikia žiūrintįjį ne tik proto, bet ir natūraliu kūnišku atsaku taip paprastai steigiant bendragyvybišką mūsų visų susietumą“, – teigiama anotacijoje.
Paroda galerijoje „Meno parkas” veiks iki kovo 15 d. Paroda yra galerijos „Meno parkas“ projekto „Eteris. 2023“ dalis. Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Emilija Vanagaitė tuo tarpu pristato K. Brazdžiūno ir K. Žungailos „Pervargimą: „Galima nujausti jį. Tokį sintetišką ir tokį natūralų. Tik nesinori jo įvardyti, nes taps akivaizdu, kad egzistuoja problema, o su problemom derėtų susitvarkyti. Jei pradedame tvarkytis, tai galim ir perdegti. Reikia laikytis ant tos trapios, kone permatomos ribos. Nuo gyvenimo dramatizmo, stabilaus nestabilumo ir sodrumo tampame visiškai priklausomi. Dvilypiai jausmai – kažkuo tas pats, kažkuo absoliučiai skirtinga. Stengiantis susiaurinti savo akiratį, surasti bendrą vardiklį tarsi turėtų tapti lengviau. Tik prievarta tampa tuo motyvu. Prievarta prieš patį kūrėją (cituojant K. Žungailą), prievarta išplėšiant seną motyvą ir perkeliant jį į sterilią erdvę. Jei turėtum galimybę tapti tuo motyvu, arba išeitum iš proto, arba pajustum palaimą. Lyg ir akivaizdžiai viena yra gražu, o kita – grubu. Tik visa tai veda į isteriją. Galbūt ir norisi būti išplėštam iš savo aplinkos ir nupurkštam ant išvalytos drobės, gal norisi, jog fragmentas manęs atsidurtų tarp apsčių, nerimą, įtampą, agresiją signalizuojančių, kartais riebių, o kartais akyse lyg nykstančių kompozicijų. Gal tiesiog į galvą įsikirtęs posakis „nuasmenintas potėpis“ tampa keista siekiamybe, norisi ir būti tuo – nuasmenintu. Nes ir šis sterilumas, ir ši perkrova atrodo kaip ženklai pervargimo – nuo grožio, nuo bjaurasties, nuo realybės, praeities, kanonų, vaikystės ikonų ir ypač nuo mūsų.“
Parodos kuratorės: Vita Opolskytė-Brazdžiūnienė ir Emilija Vanagaitė
Paroda veiks iki kovo 19 d. Parodą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos dailininkų sąjunga.
