„Tikrai ne visi stodami į universitetą turi konkrečią viziją, kuo jie bus vėliau ar ką nori veikti gyvenime. Tiesą sakant, abejoju, ar įmanoma žinoti ir įsivaizduoti, kokios tos studijos bus, kol jų neparagauji. Nors nebuvau baigusi jokios menų mokyklos ir menininke savęs neįsivaizdavau, mane žavėjo mintis dirbti kūrybinį darbą“, – pasakoja projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ („Kaunas 2022“) programos vadovė Ana Kočegarova-Maj.
Pašnekovės teigimu, vadovavimas didelio lygmens projektui ne tik leido iš naujo pažvelgti į Kauną, bet ir atnešė naujas pamokas bei patirtis. „Norisi manyti, kad kauniečiai, atsimindami „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ projektą, pradėjo labiau didžiuotis savo miestu. Tikiuosi, tai padėjo jiems sustiprinti savo europietiškąją tapatybę – pamatyti save ne tik kaip Europos dalį, bet ir kaip svarbų europietiškų kultūrinių procesų ir vakarietiškų demokratinių vertybių puoselėjimo centrą“, – kalba A. Kočegarova-Maj.
Moteris taip pat pripažįsta, jog, vos tik pradėjus dirbti, naujose pareigose teko mokytis suderinti ne vieną sritį: nuo vadovavimo, administravimo iki žmogiškųjų išteklių valdymo. „Reikėjo išmokti dirbti srityse, kurios su menotyros mokslais visiškai nesusijusios“, – užsimena Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Menų fakulteto absolventė, čia įgijusi menotyros bakalauro, o vėliau ir kultūros paveldo ir turizmo magistro laipsnį.
Kiekviename mieste įgyvendinamas projektas – unikalus
Prisimindama savo karjeros kelio pradžią, „Kaunas 2022“ programos vadovė atvirauja dar studijuodama supratusi, jog žingsnis rinktis menotyros studijas buvo sėkmingas. „Menotyros studijos yra labai daug savyje talpinančios. Jų metu mokėmės ne tik apie meną, jo istorijos, bet ir studijavome istoriją plačiąja prasme. Taip pat komunikacinių dalykų: kaip ne tik analizuoti tekstus, bet ir juos rašyti. Baigus mokslus, sėkminga banga nunešė mane tai į vieną, tai kitą darbovietę. Atsiradus laisvai gido pozicijai Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje, įsidarbinau ten, vėliau VDU menų galerijoje „101“. Rinkau galimybes, stengiausi nuolat įsitraukti į kultūrinius renginius ar savanorystes“, – pasakoja A. Kočegarova-Maj, kuri, prieš atsidurdama prie „Kaunas 2022“ programos vadovės vairo, anksčiau kuravo projektus Kauno bienalėje.
Kalbėdama apie „Kaunas 2022“ projekte įgytas patirtis, už jo programos įgyvendinimą buvusi atsakinga A. Kočegarova-Maj pastebi, jog kiekvienam jo dalyviui tai atnešė naujas pamokas. „Šis projektas kiekviename mieste yra unikalus, o jo įgyvendinimas yra nuolatinis mokymasis. Procese jis yra ir kuriamas, ir kartu ieškoma sprendimų, kaip jį įgyvendinti. Tai patirtis, kuri niekada daugiau nebepasikartos. Tame ir slypi visas įdomumas ir sudėtingumas“, – „Kaunas 2022“ įgyvendinimo ypatumus prisimena pašnekovė. Pasak projekto programos vadovės, nors projekto vizija, siekiai, meninė programa buvo numatyti iš anksto, tačiau niekas neturėjo aiškių atsakymų, kaip viskas susiklostys.
„Projekte buvo daug metamorfozių – nuo kūrybinių metodų iki partnerysčių formų įgyvendinimo. Visa tai teko besimokant išsibandyti, kurti ir adaptuoti. Kita vertus, daugiau nei pusė projekto darbo pobūdžio yra administracinio tipo užduotys, kurios tikrai nėra nuobodžios, kaip gali pasirodyti. Anaiptol. Prisilieti prie kūrybinio, kultūrinio, viešojo sektoriaus administravimo, įvairių su tuo kylančių iššūkių ir kartu turi galimybę ieškoti atitinkamų sprendimo būdų. Taip pat ir mokytis, kaip valdyti viešąją įstaigą, kolektyvą, organizuoti viešuosius pirkimus kūrybinio ar kultūrinio pobūdžio projektuose, administruoti partnerystes, planuoti biudžetus“, – darbą projekto metu apibūdina A. Kočegarova-Maj.
Pasiteiravus, kas užimant tokias atsakingas pareigas dideliame projekte padėjo neprarasti įkvėpimo, „Kaunas 2022“ programos vadovė nedvejoja – žmonės, esantys aplinkui. „Didelė laimė dirbti tokiame kolektyve. Subūrėme be galo įdomius, talentingus, didelę patirtį turinčius kūrybinės srities žmones: mokslininkus, kuratorius, prodiuserius, menininkus, kūrėjus. Ir daugybę nuostabių idėjų, kurioms iki tol nebuvo progos būti įgyvendintoms ar „susvajotoms“. Galimybė padaryti tai, apie ką ilgai svajojai, ir vedė visus į priekį“, – atvirauja A. Kočegarova-Maj.
Pasak vienos projekto vadovių, nepaisant to, kad „Kaunas 2022“ iniciatyva oficialiai baigėsi, tačiau su tuo susijusios veiklos tęsiamos iki šiol. „Dar projekto metu formavosi įvairios formalios ir neformalios įstaigos, kolektyvai, iniciatyvos, veikusios „Kaunas 2022“ rėmuose. Daugybė pasisekusių, publikos pamėgtų, o taip pat kultūros sektoriui svarbių iniciatyvų, tokių kaip festivalis „ConTempo“ ar „Fluxus festivalis“ bei daugybė kitų, bus įgyvendinamos ir toliau“, – projekto tęstinumą pabrėžia A. Kočegarova-Maj.
Svarbiausia – kad mieste gerai jaustųsi patys žmonės
Apžvelgdama, kaip „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ metu keitėsi kauniečių santykis su miestu, A. Kočegarova-Maj išskiria, jog projekto metu vykdytomis iniciatyvomis, visų pirma, buvo siekta, kad Kauno miesto ir rajono gyventojai ne tik pamatytų savo namus šviežiomis akimis, bet ir sustiprintų savo individualų ryšį su juos supančiomis vietomis, istorija, įvairiais naratyvais mieste ir rajone, glūdinčiais jų tapatybėje.
„Man atrodo, jog ši misija buvo svarbiausia, ką bet kokia kultūros sostinė gali duoti. Būtent tą pasididžiavimo, ryšio su savo gyvenama vieta jausmą, kuris miestui yra labai naudingas. Galbūt tai kartais svarbiau nei kažkokie pastatai, festivaliai ar malonios patirtys. Tai svarbu ir praktiškai, nes žmogus, kuris myli savo miestą ir rajoną, yra pasiruošęs daugiau nuveikti jo vardan, yra veiklesnis, laimingesnis ir ten būdamas sukuria daugiau gerų dalykų“, – pastebi A. Kočegarova-Maj.
Tuo metu reflektuodama savo pačios santykį su Kaunu, moteris tikina – būtent menotyros, o vėliau kultūros paveldo ir turizmo studijos, ypač jų metu nagrinėtas Kauno modernizmo laikotarpis, tą meilę miestui ir įskiepijo.
„Kultūros sostinės projektas leido gvildenti dar įvairesnius miesto ir rajono istorijos sluoksnius. Taip kartu plėtėsi ir pats miesto bei rajono tapatumas, kurį turėjau galimybę pamatyti dar platesniame Europos kontekste ir visa tai įvertinti. Kaip ir įvertinti Kauno tapatumą ginant laisvę ir Kauno, kaip daugiakultūrio miesto, turinčio daugiasluoksnę istorinę patirtį, kauniečių atsparumą, gamtinę miesto ir rajono urbanistiką ir su tuo susijusią mūsų archajišką, gerąja prasme, tapatybę, taip pat tarptautinius miesto ryšius su pasauliu ir Europa. Kaunas – tikrai nuostabus miestas gyventi, domėtis istorija, kurti. Vienas įsimintinesnių atradimų – sėkmingas Europos kultūros sostinės projektas yra gyvas įrodymas, jog, nepaisant įvairių iššūkių, kaip linkęs bendradarbiauti yra mūsų kultūros sektorius ir kokias plačias kompetencijas turi jame dirbantys žmonės“, – sustiprėjusiais kultūros bendruomenės ryšiais džiaugiasi A. Kočegarova-Maj.
Ir išties įdėtos pastangos sujungiant įvairias iniciatyvas į vieną „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ projekto metu sulaukė neeilinio įvertinimo. Šių metų Vasario 16-ąją LR Prezidentas Gitanas Nausėda apdovanojo A. Kočegarovą-Maj, kartu su kitais projekto kūrėjais, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu. Pasak projekto programos vadovės, sulaukti tokio apdovanojimo išties džiugu. „Džiaugiuosi, kad gimiau šalyje, kur kultūrinė bei kūrybinė veikla yra pastebima ir vertinama, kaip svarbi mūsų tapatybės stiprinimui ir ryšių puoselėjimui tarp Lietuvos ir pasaulio“, – pokalbį baigia pašnekovė.
