Įmuziejinti piknikai, arba įkvėpimai iškylai iš LIMIS’o

Man iškyla – tai pabėgimas. Mini nuotykis, kutenantis kasdienio gyvenimo monotoniją, siūlantis gaivų aplinkos ir tempo pokytį. Pasistengus – ne tik pigiau nei geras restoranas, bet ir gražiau nei eiliniai pietūs namuose. Akivaizdu, kad piknikas – ne mūsų kartos atradimas, mes, kompiuterių ir telefonų vergai, bijantys menkiausio debesėlio, kaip tik turėtume šį malonų paprotį atrasti iš naujo.

Tad rengdamas šį tekstą, skirtą įkvėpti iškylauti dažniau, skyriau laiko panaršyti LIMIS (Lietuvos integralios muziejų informacinės sistemos) aruodus. Ir labai tikiuosi, kad jei ne šią, tai kitą vasarą kuri nors įstaiga pakvies į iškylos menui ir tradicijai skirtą parodą. Turiu idėjų, susisiekite!

Tekstas publikuotas žurnalo „Kaunas pilnas kultūros“ 2025 m. birželio numeryje.

©️ Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, inv. nr. ČDM M 2-29-8/1

Lietuvos politikos ir visuomenės veikėjas, knygų ir meno kūrinių kolekcininkas charizmatiškasis Vladas Daumantas-Dzimidavičius (1885–1977) – svajonių bičiulis. Čia publikuojame vieną iš daugelio jo ir bičiulių iškylas, prilygstančias mažiems karnavalams, įamžinančių fotografijų. Kodėl ir jūsų piknikas negalėtų turėti temos? Pavyzdžiui, Kennetho Grahame’o knyga „Vėjas gluosniuose“ turėtų įkvėpti bent jau iškylos krepšio turinį. 

…o gal kurį nors žymų paveikslą, vaizduojantį iškylą? Įdomu, kad garsusis Édouardʼo Manet paveikslas „Pusryčiai ant žolės“ (1862–1863) sukėlė skandalą. Nuoga moteris, neregėta technika… Įdomu, kokį poveikį toks gyvasis paveikslas turėtų kuriame nors miesto parkų. Gal ramiau bus atkuriant kauniečio litvako Neemijos Arbitblato (Arbit Blato; 1908–1999) „Pikniką Džiudekoje“?

Ši fotografija, nežinomo autoriaus užfiksuota apie 1970 m., primena, kad šventę ir žaidimą galime susikurti lygioje vietoje, išmaniai panaudodami tai, ką randame aplink. O jei niekaip nebeprisimenate, kodėl vaikystėje būdavo taip smagu, užsukite į Lietuvos švietimo muziejų, kurio fonduose ir radome šį kadrą.

Jūsų užimamos pareigos ir dėvima uniforma nereiškia, kad neturite teisės poilsiauti ir iškylauti – žinoma, su atitinkama pagarba ženklams ir rangams. Kuo puikiausiai tai iliustruoja Lietuvos aviacijos muziejaus saugoma fotografija, kurioje Karo aviacijos vyresnysis puskarininkis Vladas Šupinis poilsiauja kartu su keturiais tarnybos draugais – žaidžia kortomis ir klausosi muzikos.

Skaitymas – vienas didžiausių gyvenimo malonumų! Girios paunksnėje, šildant saulei, puslapiai tirpsta it ledai. Labai įdomu būtų sužinoti, ką šiame apie 1936 m. užfiksuotame kadre skaito poilsiaujantis Kazys Binkis… 

Rašytojai skaito, o tapytojai gamtoje… tapo! Nežinia, ar Antanas Žmuidzinavičius šiame 1947 m. sukurtame paveiksle užfiksavo save, bet pafantazuoti galima. O jūs į iškylos krepšį galite įsimesti planšetę. Gal po medžiu sukursite komiksą?

Kauno IX forto muziejaus fonduose galima rasti daug vizualinės informacijos apie nelengvą mūsų tautiečių gyvenimą tremtyje. Nors XXI a. žmogui sunku suvokti tą skurdą, šaltį ir kitas aplinkybes, malonu atkapstyti ir džiugesio akimirkų. Bičiulių būrys ir armonika – kartais šypsenai reikia visai nedaug, tiesa?

Juozas Tumas-Vaižgantas ir jį supantys poilsiautojai primena, kad gyvendami Kaune vis dar per retai gręžiamės į upę ir jos privalumus bei teikiamus malonumus. Karštomis dienomis nieko nėra smagiau už pasiplaukiojimą laivu – į Birštoną, kaip šiame kadre, ar į kokią Kačerginę. Pietūs pušyne skamba itin kurortiškai. 

Įmuziejintų piknikų topą baigiame simboliniais linkėjimais Kauno kultūros bendruomenei. Jau kelerius metus jos atstovai susitinka vis kitoje bičiuliškoje įstaigoje, pasidalina naujienomis ir godomis, pasivaišina bandelėmis ir ką nors nauja sužino. Pasirodo, panašios tradicijos gyvavo ir anksčiau – šis kadras užfiksuotas Kauno mariose 1985 m., po Kauno rajono dainų šventės, Kulautuvoje iškylaujant kultūros skyriaus darbuotojams.

limis.lt