Jau penkioliktąjį kartą Istorinė LR Prezidentūra pasitinka Tarptautinę muziejų naktį ir dieną su nauja fotografijų paroda muziejaus sodelyje. Šį kartą kauniečiai ir svečiai turės galimybę žvilgtelėti į miestą iš Senamiesčio ir Naujamiesčio sankirtoje stovinčių rūmų laiko perspektyvos: parodoje „Septynios rūmų istorijos. Preliudija“ eksponuojamos archyvinės nuotraukos supažindins su septyniais svarbiais istoriniais laikotarpiais.
Pažinčiai pagilinti ir paįvairinti muziejus organizuoja smagų orientacinį žaidimą „Septynios Kauno istorijos“, kurio metu dalyviai aplankys visus septynis Kauno laikotarpius, kiekviename susipažindami net su trimis objektais, pasakojančiais to laikmečio istoriją. Parsisiuntę į išmaniuosius telefonus programėlę „Actionbound“ ir nuskenavę žaidimo QR kodą, maždaug 3 val. trukmės maršrutą dalyviai galės įveikti jiems patogiu metu – žaidimas programėlėje veiks nuo gegužės 15 d. vidurdienio iki gegužės 18 d. vidurdienio. Žaidimo rezultatai ir nugalėtojai bus paskelbti gegužės 18-ąją, Tarptautinę muziejų dieną. Platesnė informacija ir žaidimo QR kodas skelbiami www.istorineprezidentura.lt ir muziejaus feisbuko paskyroje.
Nuo gegužės 15 d. eksponuojama paroda „Septynios rūmų istorijos. Preliudija“ nustebins kauniečius, kurie Vilniaus g. 33 numeriu pažymėtą istorizmo stiliaus pastatą atpažįsta kaip tarpukario Lietuvos Prezidento rūmus. Tačiau parodoje pirmą kartą pasakojama kone du šimtmečius apimanti šio pastato ir jį supančios aplinkos istorija. XIX a. viduryje statytas namas, išgyvenęs ne vieną transformaciją, liudija gausybę politinio gyvenimo verpetų bei čia virusio kasdieninio gyvenimo džiaugsmus ir vargus. Šių Kauno rūmų neaplenkė nei pasauliniai karai, nei okupacijos, nei džiaugsmingi nepriklausomybės dešimtmečiai.
Lankytojų patogumui daugiasluoksnė, įvykių prisodrinta pastato istorija suskirstyta į septynis laikotarpius. Pirmasis – Kauno gubernija ir gubernatoriaus rūmai. Šiuo laikotarpiu turtingos ponios Floros Čechavičienės užsakymu pastatytas gyvenamasis namas transformavosi į Kauno gubernatoriaus rezidenciją. Parodoje užčiuopiama šio periodo jausena ir rūmų ištaiga. Antrasis laikotarpis – Pirmojo pasaulinio karo metai ir Vokietijos imperijos okupuotuose rūmuose įkurdinta Oberosto viršininko rezidencija. Trečiasis – Lietuvos Respublikos Prezidento rūmai. 1919–1940 m. laikotarpiu čia dirbo ir gyveno visi trys Nepriklausomos Lietuvos prezidentai. Prie Prezidento rūmų paradinių durų husarų pulko apsuptyje buvo sutiktas ne vienas garbus svečias, o į sodelyje susirinkusias minias žmonių iš balkono kreipėsi prezidentai. Rūmai pirmosios sovietų okupacijos metais – tai ketvirtasis skaudus Lietuvos, Kauno ir pastato laikotarpis. Šiuo laikotarpiu Nepriklausoma Lietuva buvo okupuota, ir Prezidento rūmai virto Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo namais, kuriuose metus gyveno ir dirbo marionetinis prezidentas Justas Paleckis. Penktasis laikotarpis – treji metai su ant rūmų iškelta nacistine svastika. Šiuo periodu pastatas prarado politinės galios centro statusą, o ant durų atsirado užrašas, draudžiantis įžengti nevokiečiui. Vokiečiams pasitraukus, prasidėjo ilgas, daugiau nei 40 metų trukęs sovietinės okupacijos laikotarpis. Šiuo metu čia veikė Mokytojų namai su kino teatru, biblioteka bei patalpos meno kolektyvams. Galiausiai vėl išaušo nepriklausomybė, ir išmušė septintojo periodo valanda – buvę Prezidento rūmai ir juos supusi aplinka virto Istorine Lietuvos Respublikos Prezidentūra.
Parodoje eksponuojamos Lietuvos ir užsienio archyvuose, muziejuose ir bibliotekose sukauptos nuotraukos bei taip pat retai plačiajai visuomenei matomos asmeniniuose archyvuose saugomos fotografijos.
Šalto mūro sienos slepia daugybę istorijų, kurių tik maža dalis atskleidžiama parodoje „Septynios rūmų istorijos. Preliudija“, o platesnį vaizdą bus galima išvysti gruodžio mėnesį naujoje muziejaus ekspozicijoje „Rūmų istorijos“. Nekantraujančiuosius jau dabar daugiau sužinoti apie šio pastato istoriją kviečiame pasinaudoti nuotolinio audiogido www.rumuistorijos.lt teikiamomis paslaugomis. Jame rasite: 4 kalbomis (lietuvių, rusų, vokiečių ir anglų) įgarsintas rūmų istorijas, vaizdo pasakojimą, įgarsintą lietuvių ir gestų kalba, bei specialiai neregiams ir silpnaregiams skirtą vaizdųjį pasakojimą.
Naujos ekspozicijos įrengimas ir muziejaus prieinamumo didinimas yra vykdomas pagal Lietuvos kultūros tarybos finansuojamą projektą „Naujos ekspozicijos įrengimas: „Nesvarbių“ istorijų ir naujų auditorijų prisijaukinimas“ ir pagal „Kaunas2022“ partnerytės programos projektus „Nesvarbių istorijų ir naujų auditorijų prisijaukinimas“ bei „E-gidas, G-gidas ir A-gidas: nepasakotos istorijos, kultūros prieinamumas ir naujos auditorijos“. Projektų partneriai – VšĮ Kauno įvairių tautų kultūrų centras ir Lietuvos aklųjų biblioteka. Projektų vadovė – Istorinės Prezidentūros vadovė Renata Mikalajūnaitė.
Parodos kuratorė – istorikė Marija Navickaitė.
Paroda veiks: 2021 05 15 – 10 31
