Žurnalų archyvas

Muziejaus trečiadienis. Žygis Stepono Dariaus takais

7 birželio, 2023, Lietuvos aviacijos muziejaus kolektyvas | Muziejaus trečiadienis, Naujienos

Minėdamas „Lituanicos“ skrydžio 90-metį, Lietuvos aviacijos muziejus ir jo teritorinis padalinys Stepono Dariaus gimtinė-muziejus kartu su Judrėnų kaimo bendruomene gegužės 13 dieną rengė edukacinį žygį „Stepono Dariaus takais. Judrėnai“. Žygis buvo skirtas paminėti Steponą Darių kaip visuomenės veikėją, Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos dalyvį, įvairių sporto šakų puoselėtoją.

Tą saulėtą, bet kartu ir debesuotą, šeštadienį nuo Judrėnų Šv. Antano Paduviečio bažnyčios gausi minia pradėjo edukacinį žygį su vedliu, muziejininku Mėčislovu Raštikiu, kuris kiekviename sustojimo punkte papasakojo, kuo svarbios pasirinktos vietos ne tik pačiam Steponui Dariui, bet ir jo šeimai. Štai tokias stoteles žygeiviai aplankė:

• Judrėnų Šv. Antano Paduviečio bažnyčia – čia 1887 m. susituokė Stepono tėvas Jonas Romualdas Jucevičius ir mama Augustina Vaišvilaitė, o 1896 m. sausio 10 d., kunigo J. Dapkevičiaus, Stepono vardu pakrikštytas Jucevičių 3-iasis naujagimis (krikšto tėvai Juozas Kavaliauskas ir Bronė Indzelevičiūtė);

• Judrėnų miestelio kapinės – čia palaidoti S. Dariaus tėvai ir seneliai. Pats Steponas, 1920-1927 m. gyvendamas Kaune, retkarčiais atvykdavo aplankyti gimtųjų apylinkių, tėvo ir senelių kapų. Po Stepono motinos Augustinos mirties, jos vaikai, vykdydami motinos valią, kūną balzamavo ir palaidojo gimtosios Judrėnų parapijos kapinėse;

• Kryžius žuvusiems partizanams – kryžius skirtas pagerbti Kęstučio apygardos partizanų pasiaukojimą vardan tėvynės laisvės. Šiose apylinkėse 1946 – 1959 m. veikė Kęstučio apygardos partizanai. Jie dažnai lankydavosi S. Dariaus gimtinėje, kur galėdavo sušilti, pavalgyti, retkarčiais ir permiegoti, tačiau jau 1946 m. rudenį stribai sudegino S. Dariaus gimtinės namą. 1949 m. viena iš Kęstučio apygardos rinktinių pervadinta į S. Dariaus;

LAM nuotr.

• Stogastulpis kryžkelėje – medinio su propeleriu stogastulpio autorius ir vienas iš fundatorių – tautodailininkas Vytautas Savickas. Kitas fundatorius – buvęs Judrėnų tarybinio ūkio direktorius Aloyzas Rudys. Stogastulpis buvo pastatytas 1983 m. švenčiant „Lituanicos“ skrydžio 50-ąsias metines. Jis buvo pastatytas Judrėnuose, prie kultūros namų, o 1991 m. perkeltas į dviejų kelių susikirtimą, toje vietoje, kur stovi dabar;

• S. Dariaus gimtinės-muziejaus sodyba – Steponas Darius gimė miškingame ir pelkėtame Rubiškės vienkiemyje. 1933 m., po tragiškos Stepono žūties, Dariaus kaimo gimtąjame sode pasodintas ąžuoliukas, kuris žaliuoja ir šiandien. Rezistencinio pasipriešinimo metu stribai sodybos namą sudegino. Sodybos atstatymas buvo svarbus visu sovietmečiu: 1969 m. kieme supiltas pilkapis ir pastatytas didžiulis akmuo, tačiau tik 1993 m. buvo baigti atstatyti namas ir klėtis, sutvarkyta teritorija, įrengta memorialinė ekspozicija;

• Sporto laukas (šalia sodybos) – Steponą Darių galima laikyti tikru Lietuvos sporto tėvu. Darius ne tik pats propagavo daugiau kaip dešimt sporto šakų, bet ir buvo sporto organizatorius. Jis – pirmųjų oficialių Lietuvos krepšinio varžybų žaidėjas, Lietuvos nacionalinės futbolo rinktinės vartininkas, beisbolo sporto Lietuvoje iniciatorius, boksininkas. Svarbiausias Dariaus, kaip sporto organizatoriaus, darbas – pirmojo Lietuvos stadiono pastatymas Kauno Ąžuolyne 1924–1925 m.

LAM nuotr.

Kiekvienas žygio dalyvis nuėjo apie 8,5 km, susipažino su S. Dariaus vaikystės vietomis, ypatinga Šaulių sąjungos veikla, taip pat, jau grįžę į sodybą, buvo vaišinamas ukrainietiškais barščiais, turėjo galimybę išbandyti ieties metimo ir beisbolo šakų subtilybes bei kartu su Gargždų atviru jaunimo centru prisidėjo prie tinklų pynimo Ukrainos kariams. Nuo 15 val. vyko S. Dariaus gimtinės sodybos išsaugojimo 54-mečiui minėjimas su padėkomis, palinkėjimais, dainomis, Lietuvos aviacijos muziejaus istoriko Pijaus Poškaus įžvalgomis apie S. Darių ir jo gyvenimą, o viską kulminavo grupės „Gedimino sapnas“, atliekančios Lietuvos partizanų dainas, koncertas.

Šis edukacinis žygis tapo Lietuvos aviacijos muziejaus renginių, skirtų „Lituanicos“ skrydžio 90-mečio jubiliejui, ir muziejaus kultūrinio sezono #Herojai2023 dalimi. Tikimės, jog jis taps kasmetiniu ir kiekvienais metais pritrauks dar daugiau žygeivių!